Praktikantės iš prancūzijos įspūdžiai
Vaivos praktika dargužiuose
Valdo komentaras:
Skelbiame praktikantės Vaivos užrašus. Vaiva dalyvavo "Sūrininkystės mokyklos" mokymuose ir primygtinai prašėsi padirbėti mūsų ūkyje. Proga pasitaikė, kai Rasa su Laima išvyko atrasti ne sūrių šalį Islandiją. Taigi, penkios dienos išbandymų. Ne tik Vaivai, bet ir man.sūrininkas Valdas
PRAKTIKA PAS ŪKININKUS, (DARGUŽIUOSE) GEGUŽĖS 18 – 24 DIENĄ
Pirmadienis
Pirmas įspūdis įžengus į trobą (12 valanda) kaip ir nejauku, nauja vieta, tylu, per langą girdisi paukštelių čiulbėjimas...skambinu Valdui, pranešti apie savo atvykimą. Laukdama apžiūrinėju vidų, skanauju arbatos ir beabejo sūrio. Nerimaudama laukiau susitikimo, galvodama kaip reiks melžti ožkas ar pavyks ar ne, o gal dar pavyks išsisukti nuo melžimo. Tiesa, pasakius kai patį pirmą kartą užsiminė, kad reiks melžti, galvojau, kad juokauja ...bet deja nejuokavo...melžt reikėjo – dar ir kaip.
Kaip ir tarėmės telefonu po valandos susitikome. Pirmas įspūdis: griežtokas ir piktokas, bet paskui susidraugavome. Pavaišino Raklete (Rakletė t.y. keptas sumuštinis su vytinta jautiena ir sūriu) su arbata. Davė paskaityti įvairių knygų apie sūrio gamybą, papasakojo kaip taisyklingai melžti ožkas, kas yra tešmuo. Melžti reikia 2 kartus dienoje tuo pačiu metu, išskirtiniais atvejais galima ir kitu laiku. Melžimas būtinas tam, kad spenyje neatsirastų mastitas.
Nuo 17 valandos pradėjome darbuotis, ožkoms davėme šieno, vandens. Aprodė ožkų namelį, papasakojo visą tvarką ką, kaip ir kur reikia jungti, kur įleisti ožkas ir išleisti melžimo metu, kad ryt jau galėčiau bent šiek tiek pagelbėti. Taigi šiokį tokį rytdienos ankstaus ryto planelį jau turiu. Pirmą sykį tik žiūrėjau kaip melžia ožkas, kalbinau, klausinėjau ir mintyse galvojau jog pavyks išsisukti nuo melžimo darbų.
19 valandą ėjome į sūrinę. Valdas minėjo jog vakarinis lankymasis sūrinėje – tai nėra darbas, čia jau menkniekis, tik šioks toks pasisvečiavimas. Tad mažytis darbelis toks: išimi sūrį iš formos, apverti padruskini, ant kitų sūrių pabarstai anglies, ji yra užmaišyta su druska. Šiek tiek patvarkai sūrinę (išplauni grindis, jeigu yra indų, groteles).
Toks gi tas mano pirmadienis, visa pilna įspūdžių. Šiandien užmigau labai greitai, nes pavargus nuo kelionės į Dargužius.
Antradienis
6.00 valanda ryto – žadintuvas suskamba ir liepia eit į darbus.
6.30 vyksta melžimas, vėl pasakoja kaip reikia taisyklingai daryti, rodo ir aišku aš vis dar galvoju, kad pavyks išsisukti nuo melžimo ,nes jis vis kartoja jog vakare jau reikės ir man prisijungti, tad klausyt įdėmiai liepia. Beja, ūkininkai iš 30 ožkų primelžia 80 litrų pieno.
7.30 pusryčiai. Sūrininkai geria nuostabią espresso kavą. Jos niekad nemėgau, visad būdavo per stipri, o pas juos pamėgau...nekarti, švelnaus skonio...išgėrus mažytį puodelį – išsisklaido visi miegai. Po pusryčių žygiuojame į sūrinę, tad nuo 8.00 iki 11.00 vyksta sūrių gamyba: Angliukų ir Spirų. Man buvo patikėtas darbas masę pilstyti į formeles, o Valdas užsiėmė pagrindine sūrių gamyba (pieno kaitinimas (pieno nepasterizuoja), bakterijų ar raugo ir fermento dėjimas (visų iškarto nededa, tai vyksta atskiru laiku). Nuo 11.00 iki 13.00 valandos ožkų ganymas. Ganymas – savotiškas atsipalaidavimas. Jo metu šnekučiuojamės apie sūrių gamybą. Bediskutuojant apie sūrius, atėjo ir laisvo laiko eilė. Visą savaitę beveik tokiu metu ir ilsėdavausi, nuo 13 iki 18 valandos. Kadangi ūkyje darbų niekad netrūksta, tai laisvo laiko metu gavau darbelį, nuskinti rabarbarus, nulupti, supjaustyti ir užberti cukrumi. Paskui užsukau į vietinę parduotuvę apsipirkti ir visą likusį laiką ilsėjausi.
Na štai ir atėjo nelauktoji akimirka, ožkų melžimas (18 – 19 val). Pirmas įspūdis OHO! Ožkos visaip trepsi, straksi, dūksta uždėti melžimo aparato ant tešmens kaip ir neišeina, girdžiu Valdas garsiu balsu sako: „Dėk Tu greičiau, nebijok“. O man kaip nepavyksta taip nepavyksta...naaaa šiaip ne taip išėjo. Tam, kad įsileistum kitą partiją ožkų reikėdavo vienas išleist ir prieš įleidžiant įpilti į lovelį maltų grūdų (reikia turėti ožkoms užsiėmimą, tada jos būna ramios ir lengviau pamelžti). Einant kitą partiją ožkų įleisti, girdžiu sako man: „tik nesusimušk galvos (ten žemutė melžykla)“. Tai aišku aš tą ir padariau, prie viso šito ir galvą susimušiau, paukšteliai skraidžioja virš galvos, o Valdas juokiasi. Melždavome visada po 3 ožkas, aš 3 ir Valdas 3, paskui vėl keisdavome 6 ožkas ir tokiu principu melždavome 5 kartus. Po melžimo visa išsigandusi su didelėm akim, su sumušta galva užbaigiu darbus melžykloje ir einu atnešti ožkoms ir jų vaikučiams vandens. 19 – 20 valanda Spirų, Angliukų apvertimas, padruskinimas, pabarstymas anglimi. Šiandien stebėjau kaip ir kokius kiekius deda į pieną: bakterijas ir fermentus. Per naktį pienas pastovės, jį sutrauks ir galėsiu rytoj ryte pilstyti į formeles. Po šiandienos įspūdžių nepavyko miego pasiekti labai greitai, na tiksliau visomis dienomis (išskyrus pačią pirmąją) užmigdavau 24 valandą, kartais net ir vėliau.
Trečiadienis
6.00 val. ryto, tas prakeiktas skambutis, o man taip velniškai norisi miego. Girdisi kaip lietus barbena į palangę...ech teks keltis ir eit pas ožkas ir Valdą į melžyklą, bet baisiai nesinori jau ir šiek tiek pradedu ilgėtis namų. Čiumpu skėtį ir žygiuoju. Beje, trumputis nuotykis, kol darbavomės melžime, ožkos užmatė net nežinau nei kaip nei kada, skėtį, tai jos tiek domėjosi juo, teko atsisveikinti visam laikui. Tikrai, kad smalsios, net pykt negalėjau, pažvelgusi į jų veidelį, tarytum lyg šypsotųsi...argi pyksi ant šių gražuolių. Ūkininkai turi vieną ožkelę, kuri mėgsta ištisai būti glostoma, su ja mes susidraugavome. Melžime prasilaužiau į trečiadienio vakarą, jau viską dariau drąsiau, o penktadienį buvo visai gerai ir visos baimės buvo dingusios. Jau net išgirdau iš Valdo jog einu link profesionalios melžėjos. Darbo eiga visa kaip ir tokia pati. Tik šiandien užsibuvau sūrinėje viena, o Valdas išėjo ganyti ožkų, tad pasiskirstydami darbais išsiskirstėme. Kadangi ganyti nereikėjo, tai darbavausi sūrinėje, pilsčiau paruoštą masę į formeles, tvarkiau sūrinę, ploviau formeles...na ir galų gale, kaip ir visada ėjau ilsėtis. Beje, mane apgyvendino Sūrininkų kavinės patalpose, ten laisvu metu nuo darbo šnekučiuodavomės apie gyvenimą su Ilona (ji dirba pardavėja/barmene/patiekalų gamintoja). Na ir dar kartas nuo karto bendraudavau su atvažiuojančiais svečiais į kavinę, kurie domėjosi apie praktiką...tai taip ir neprailgdavo laisvas laikas.
Ketvirtadienis
Darbo eiga tokia pati. Tik šiandien vyko didesnis kiekis pieno perdirbimo, tai šiek tiek pagelbėjau sūrinėje ir susitarėme su Valdu, kad eisiu ganyti ožkų, o jis liks darbuotis toliau. Mus šiek tiek palydėjo, davė planelį, kaip patekti į ganyklas ir atsisveikinome porai valandų. Ūkininkai turi draugišką šunį, kurio vardas Zuikis. Jis kaip būrio vadas buvo atsakingas, kad nepasiklystume. Visi vaikštinėjam po pievas, aš šiek tiek ilsiuosi, svajoju. Po poros valandų prisijungia ir Valdas. 13 valandą grįžtame iš ganyklos ir iki 14 valandos vyko pietūs, o nuo 14 iki 15 val. buvau palikta išplauti indus, kurie buvo naudojami sūrių gamybai, o ūkininkas išvažiavo tvarkytis reikalų. Na štai ir laisvas laikas (15 – 18 val.), bendravimas su Ilona, vaikščiojimas po Dargužių apylinkes, grožėjimasis gamta ir sodybomis. Kaip ir visada tuo pačiu laiku vyksta melžimo ir sūrinės darbai. Šiandien po visų darbų turėjome skanią vakarienę. Sūrininkai gana dažnai kepa duoną, kurią ir mane pamokino kepti, ragavome ką tik iškeptą duoną, šviežią sūrį su rabarbarų uogiene užsigeriant arbata. Nuo 21 iki 22 valandos savo iniciatyva tvarkiau sūrinę. Juk reikia prieš sutinkant sūrinės šeimininkę palikti gražią sūrinę, kad būtų jauku ir malonu pamatyti savo darbo vietą.
Penktadienis
7.00 val. skambutis...pramerkiu akis vėl lyja, jaučiuosi šiek tiek pavargusi miegodama kiekvieną dieną po 6, 5 ar 4 valandas, tad kai žinau, kad ryt nereiks taip anksti keltis turiu optimizmo eiti dabar. Šiandien melžti reikėjo tik vieną kartą, gavau išeiginę nuo rytinio melžimo, nes tai vyko labai anksti, o antrąjį melžimą paankstinome, dėl Rasos, grįžimo, ją šiandien Valdas turės paimti iš oro uosto. Na, o visa kita taip pat. Tik sūrinės darbus ir pieno ataušinimo darbelius atlieku viena, be Valdo kompanijos. Pienas ataušinamas, vandens pagalba, per specialų aparata, kuris sukamuoju judesiu paskirsto vandenį lygiomis dalimis. Šaltą vandenį reikia leisti apie 1 valandą, tam, kad ataušintų pieną. Po visų darbų gavau dar vieną darbelį – reikėjo iškepti duoną, tad šiek tiek ir ją pramokau kepti. Kadangi mano visi turimi drabužiai yra šlapi arba drėgni, o ir pirkioje ne itin malonu būti, nusprendžiau užsikurti krosnį, tad vakaras gana malonus ir jaukus. Rašau prisiminimus apie praktiką ir šildausi...mėgaujuosi jaukia tyla.
Darbuojantis sūrininkų namuose ir bediskutuojant pastebėjau jog būtina atkreipti dėmesį į:
pieno šildymo temperatūros;
dedant raugą ir fermentą (geriausia juos laikyti šaldytuve, kad nesugestų).
Sūrio sūdymas. Jis labai svarbus, tol kol esi neįgudęs, tai gali ir persūdyti sūrį. Tad kiekvienas turi atrasti savitą būdą. Sūrininkai sūdo viršų ir šonus, o apačią vakare, tada kada vyksta sūrio apvertimas.
Be abejo gera sūrinės priežiūra (visą tą laiką, kai darbavausi sūrinėje, galvojau kuo man ji kvepia...paskutinę dieną galutinai apsisprendžiau – cinamono kvapas). Į sūrinės priežiūrą įeina indų, puodų ir visi kiti įrankiai priklausantys sūrių gamybai. Labai svarbu, kad puodai, kuriuos naudojame gamybai būtų išplauti ir švarūs, nebūtų jokių vandens likučių, nes pagamintas sūris gali šviesti fosforu (toks pagamintas sūris nėra pavojingas).
Būtina pamelžtą pieną prieš gaminant atšaldyti iki 4-5˚C temperatūros, o tada jau galima gaminti sūrius.
Kiekvieną sykį gaminant reikia keisti bakterijų skaičių (pvz: jeigu dėjome pirmadienį Omega 2, tai antradienį dedu Omega 3). Numeriukai keičiami tam, kad išvengti virusų, o virusai mums nereikalingi, jie naikina bakterijų virusus. Bakterijų pasirinkimas yra gana didelis Omega 1...10.
Šeštadienis ir sekmadienis buvo praleistas rytais tuo pačiu metu kaip ir visomis dienomis sūrinėje dirbant su Rasa, klausinėjant apie sūrių gamybos technologiją, o visas kitas laikas su Ilona darbuojantis Sūrininkų namų kavinukėje.
Na ką, štai ir mano praktika baigta. Prieš išvažiuojant, papietaujame visi kartu, paplepame ir lekiu į pasiilgtus namučius – nuoširdžiai dėkodama Sūrininkų namams už svetingumą ir suteiktas žinias.
Skelbiame praktikantės Vaivos užrašus. Vaiva dalyvavo "Sūrininkystės mokyklos" mokymuose ir primygtinai prašėsi padirbėti mūsų ūkyje. Proga pasitaikė, kai Rasa su Laima išvyko atrasti ne sūrių šalį Islandiją. Taigi, penkios dienos išbandymų. Ne tik Vaivai, bet ir man.sūrininkas Valdas
PRAKTIKA PAS ŪKININKUS, (DARGUŽIUOSE) GEGUŽĖS 18 – 24 DIENĄ
Pirmadienis
Pirmas įspūdis įžengus į trobą (12 valanda) kaip ir nejauku, nauja vieta, tylu, per langą girdisi paukštelių čiulbėjimas...skambinu Valdui, pranešti apie savo atvykimą. Laukdama apžiūrinėju vidų, skanauju arbatos ir beabejo sūrio. Nerimaudama laukiau susitikimo, galvodama kaip reiks melžti ožkas ar pavyks ar ne, o gal dar pavyks išsisukti nuo melžimo. Tiesa, pasakius kai patį pirmą kartą užsiminė, kad reiks melžti, galvojau, kad juokauja ...bet deja nejuokavo...melžt reikėjo – dar ir kaip.
Kaip ir tarėmės telefonu po valandos susitikome. Pirmas įspūdis: griežtokas ir piktokas, bet paskui susidraugavome. Pavaišino Raklete (Rakletė t.y. keptas sumuštinis su vytinta jautiena ir sūriu) su arbata. Davė paskaityti įvairių knygų apie sūrio gamybą, papasakojo kaip taisyklingai melžti ožkas, kas yra tešmuo. Melžti reikia 2 kartus dienoje tuo pačiu metu, išskirtiniais atvejais galima ir kitu laiku. Melžimas būtinas tam, kad spenyje neatsirastų mastitas.
Nuo 17 valandos pradėjome darbuotis, ožkoms davėme šieno, vandens. Aprodė ožkų namelį, papasakojo visą tvarką ką, kaip ir kur reikia jungti, kur įleisti ožkas ir išleisti melžimo metu, kad ryt jau galėčiau bent šiek tiek pagelbėti. Taigi šiokį tokį rytdienos ankstaus ryto planelį jau turiu. Pirmą sykį tik žiūrėjau kaip melžia ožkas, kalbinau, klausinėjau ir mintyse galvojau jog pavyks išsisukti nuo melžimo darbų.
19 valandą ėjome į sūrinę. Valdas minėjo jog vakarinis lankymasis sūrinėje – tai nėra darbas, čia jau menkniekis, tik šioks toks pasisvečiavimas. Tad mažytis darbelis toks: išimi sūrį iš formos, apverti padruskini, ant kitų sūrių pabarstai anglies, ji yra užmaišyta su druska. Šiek tiek patvarkai sūrinę (išplauni grindis, jeigu yra indų, groteles).
Toks gi tas mano pirmadienis, visa pilna įspūdžių. Šiandien užmigau labai greitai, nes pavargus nuo kelionės į Dargužius.
Antradienis
6.00 valanda ryto – žadintuvas suskamba ir liepia eit į darbus.
6.30 vyksta melžimas, vėl pasakoja kaip reikia taisyklingai daryti, rodo ir aišku aš vis dar galvoju, kad pavyks išsisukti nuo melžimo ,nes jis vis kartoja jog vakare jau reikės ir man prisijungti, tad klausyt įdėmiai liepia. Beja, ūkininkai iš 30 ožkų primelžia 80 litrų pieno.
7.30 pusryčiai. Sūrininkai geria nuostabią espresso kavą. Jos niekad nemėgau, visad būdavo per stipri, o pas juos pamėgau...nekarti, švelnaus skonio...išgėrus mažytį puodelį – išsisklaido visi miegai. Po pusryčių žygiuojame į sūrinę, tad nuo 8.00 iki 11.00 vyksta sūrių gamyba: Angliukų ir Spirų. Man buvo patikėtas darbas masę pilstyti į formeles, o Valdas užsiėmė pagrindine sūrių gamyba (pieno kaitinimas (pieno nepasterizuoja), bakterijų ar raugo ir fermento dėjimas (visų iškarto nededa, tai vyksta atskiru laiku). Nuo 11.00 iki 13.00 valandos ožkų ganymas. Ganymas – savotiškas atsipalaidavimas. Jo metu šnekučiuojamės apie sūrių gamybą. Bediskutuojant apie sūrius, atėjo ir laisvo laiko eilė. Visą savaitę beveik tokiu metu ir ilsėdavausi, nuo 13 iki 18 valandos. Kadangi ūkyje darbų niekad netrūksta, tai laisvo laiko metu gavau darbelį, nuskinti rabarbarus, nulupti, supjaustyti ir užberti cukrumi. Paskui užsukau į vietinę parduotuvę apsipirkti ir visą likusį laiką ilsėjausi.
Na štai ir atėjo nelauktoji akimirka, ožkų melžimas (18 – 19 val). Pirmas įspūdis OHO! Ožkos visaip trepsi, straksi, dūksta uždėti melžimo aparato ant tešmens kaip ir neišeina, girdžiu Valdas garsiu balsu sako: „Dėk Tu greičiau, nebijok“. O man kaip nepavyksta taip nepavyksta...naaaa šiaip ne taip išėjo. Tam, kad įsileistum kitą partiją ožkų reikėdavo vienas išleist ir prieš įleidžiant įpilti į lovelį maltų grūdų (reikia turėti ožkoms užsiėmimą, tada jos būna ramios ir lengviau pamelžti). Einant kitą partiją ožkų įleisti, girdžiu sako man: „tik nesusimušk galvos (ten žemutė melžykla)“. Tai aišku aš tą ir padariau, prie viso šito ir galvą susimušiau, paukšteliai skraidžioja virš galvos, o Valdas juokiasi. Melždavome visada po 3 ožkas, aš 3 ir Valdas 3, paskui vėl keisdavome 6 ožkas ir tokiu principu melždavome 5 kartus. Po melžimo visa išsigandusi su didelėm akim, su sumušta galva užbaigiu darbus melžykloje ir einu atnešti ožkoms ir jų vaikučiams vandens. 19 – 20 valanda Spirų, Angliukų apvertimas, padruskinimas, pabarstymas anglimi. Šiandien stebėjau kaip ir kokius kiekius deda į pieną: bakterijas ir fermentus. Per naktį pienas pastovės, jį sutrauks ir galėsiu rytoj ryte pilstyti į formeles. Po šiandienos įspūdžių nepavyko miego pasiekti labai greitai, na tiksliau visomis dienomis (išskyrus pačią pirmąją) užmigdavau 24 valandą, kartais net ir vėliau.
Trečiadienis
6.00 val. ryto, tas prakeiktas skambutis, o man taip velniškai norisi miego. Girdisi kaip lietus barbena į palangę...ech teks keltis ir eit pas ožkas ir Valdą į melžyklą, bet baisiai nesinori jau ir šiek tiek pradedu ilgėtis namų. Čiumpu skėtį ir žygiuoju. Beje, trumputis nuotykis, kol darbavomės melžime, ožkos užmatė net nežinau nei kaip nei kada, skėtį, tai jos tiek domėjosi juo, teko atsisveikinti visam laikui. Tikrai, kad smalsios, net pykt negalėjau, pažvelgusi į jų veidelį, tarytum lyg šypsotųsi...argi pyksi ant šių gražuolių. Ūkininkai turi vieną ožkelę, kuri mėgsta ištisai būti glostoma, su ja mes susidraugavome. Melžime prasilaužiau į trečiadienio vakarą, jau viską dariau drąsiau, o penktadienį buvo visai gerai ir visos baimės buvo dingusios. Jau net išgirdau iš Valdo jog einu link profesionalios melžėjos. Darbo eiga visa kaip ir tokia pati. Tik šiandien užsibuvau sūrinėje viena, o Valdas išėjo ganyti ožkų, tad pasiskirstydami darbais išsiskirstėme. Kadangi ganyti nereikėjo, tai darbavausi sūrinėje, pilsčiau paruoštą masę į formeles, tvarkiau sūrinę, ploviau formeles...na ir galų gale, kaip ir visada ėjau ilsėtis. Beje, mane apgyvendino Sūrininkų kavinės patalpose, ten laisvu metu nuo darbo šnekučiuodavomės apie gyvenimą su Ilona (ji dirba pardavėja/barmene/patiekalų gamintoja). Na ir dar kartas nuo karto bendraudavau su atvažiuojančiais svečiais į kavinę, kurie domėjosi apie praktiką...tai taip ir neprailgdavo laisvas laikas.
Ketvirtadienis
Darbo eiga tokia pati. Tik šiandien vyko didesnis kiekis pieno perdirbimo, tai šiek tiek pagelbėjau sūrinėje ir susitarėme su Valdu, kad eisiu ganyti ožkų, o jis liks darbuotis toliau. Mus šiek tiek palydėjo, davė planelį, kaip patekti į ganyklas ir atsisveikinome porai valandų. Ūkininkai turi draugišką šunį, kurio vardas Zuikis. Jis kaip būrio vadas buvo atsakingas, kad nepasiklystume. Visi vaikštinėjam po pievas, aš šiek tiek ilsiuosi, svajoju. Po poros valandų prisijungia ir Valdas. 13 valandą grįžtame iš ganyklos ir iki 14 valandos vyko pietūs, o nuo 14 iki 15 val. buvau palikta išplauti indus, kurie buvo naudojami sūrių gamybai, o ūkininkas išvažiavo tvarkytis reikalų. Na štai ir laisvas laikas (15 – 18 val.), bendravimas su Ilona, vaikščiojimas po Dargužių apylinkes, grožėjimasis gamta ir sodybomis. Kaip ir visada tuo pačiu laiku vyksta melžimo ir sūrinės darbai. Šiandien po visų darbų turėjome skanią vakarienę. Sūrininkai gana dažnai kepa duoną, kurią ir mane pamokino kepti, ragavome ką tik iškeptą duoną, šviežią sūrį su rabarbarų uogiene užsigeriant arbata. Nuo 21 iki 22 valandos savo iniciatyva tvarkiau sūrinę. Juk reikia prieš sutinkant sūrinės šeimininkę palikti gražią sūrinę, kad būtų jauku ir malonu pamatyti savo darbo vietą.
Penktadienis
7.00 val. skambutis...pramerkiu akis vėl lyja, jaučiuosi šiek tiek pavargusi miegodama kiekvieną dieną po 6, 5 ar 4 valandas, tad kai žinau, kad ryt nereiks taip anksti keltis turiu optimizmo eiti dabar. Šiandien melžti reikėjo tik vieną kartą, gavau išeiginę nuo rytinio melžimo, nes tai vyko labai anksti, o antrąjį melžimą paankstinome, dėl Rasos, grįžimo, ją šiandien Valdas turės paimti iš oro uosto. Na, o visa kita taip pat. Tik sūrinės darbus ir pieno ataušinimo darbelius atlieku viena, be Valdo kompanijos. Pienas ataušinamas, vandens pagalba, per specialų aparata, kuris sukamuoju judesiu paskirsto vandenį lygiomis dalimis. Šaltą vandenį reikia leisti apie 1 valandą, tam, kad ataušintų pieną. Po visų darbų gavau dar vieną darbelį – reikėjo iškepti duoną, tad šiek tiek ir ją pramokau kepti. Kadangi mano visi turimi drabužiai yra šlapi arba drėgni, o ir pirkioje ne itin malonu būti, nusprendžiau užsikurti krosnį, tad vakaras gana malonus ir jaukus. Rašau prisiminimus apie praktiką ir šildausi...mėgaujuosi jaukia tyla.
Darbuojantis sūrininkų namuose ir bediskutuojant pastebėjau jog būtina atkreipti dėmesį į:
- Būtina laikytis temperatūrinių rodiklių:
pieno šildymo temperatūros;
dedant raugą ir fermentą (geriausia juos laikyti šaldytuve, kad nesugestų).
Sūrio sūdymas. Jis labai svarbus, tol kol esi neįgudęs, tai gali ir persūdyti sūrį. Tad kiekvienas turi atrasti savitą būdą. Sūrininkai sūdo viršų ir šonus, o apačią vakare, tada kada vyksta sūrio apvertimas.
Be abejo gera sūrinės priežiūra (visą tą laiką, kai darbavausi sūrinėje, galvojau kuo man ji kvepia...paskutinę dieną galutinai apsisprendžiau – cinamono kvapas). Į sūrinės priežiūrą įeina indų, puodų ir visi kiti įrankiai priklausantys sūrių gamybai. Labai svarbu, kad puodai, kuriuos naudojame gamybai būtų išplauti ir švarūs, nebūtų jokių vandens likučių, nes pagamintas sūris gali šviesti fosforu (toks pagamintas sūris nėra pavojingas).
Būtina pamelžtą pieną prieš gaminant atšaldyti iki 4-5˚C temperatūros, o tada jau galima gaminti sūrius.
Kiekvieną sykį gaminant reikia keisti bakterijų skaičių (pvz: jeigu dėjome pirmadienį Omega 2, tai antradienį dedu Omega 3). Numeriukai keičiami tam, kad išvengti virusų, o virusai mums nereikalingi, jie naikina bakterijų virusus. Bakterijų pasirinkimas yra gana didelis Omega 1...10.
Šeštadienis ir sekmadienis buvo praleistas rytais tuo pačiu metu kaip ir visomis dienomis sūrinėje dirbant su Rasa, klausinėjant apie sūrių gamybos technologiją, o visas kitas laikas su Ilona darbuojantis Sūrininkų namų kavinukėje.
Na ką, štai ir mano praktika baigta. Prieš išvažiuojant, papietaujame visi kartu, paplepame ir lekiu į pasiilgtus namučius – nuoširdžiai dėkodama Sūrininkų namams už svetingumą ir suteiktas žinias.
