SŪRININKŲ NAMAi
SŪRIO KULTŪROS ŽIDINYS
  • Naujienos
  • Sūrių ir kt. produktų lauknešėliai
    • Keliaujantis / nokstantis lauknešėlis „Ožkų Banda“
    • Lauknešėlis verslui / šventei visoje Lietuvoje!
  • Piemens dienoraštis
  • Mūsų sūriai
    • Sūrininkų Rasos ir Valdo sodyba „Paskui saulę ir ožkas“
    • Ginta ir Juozas Novikevičiai – Kijutiškių k., Varėnos r.
    • Lilija ir Stasys Rizgeliai – Paežerėlių k., Trakų r.
  • Reportažai / metraštis
    • Sūrio metraštis >
      • Sūrio istorija
      • Sūris mene
      • Sūrių įvairovė
      • Metraštininkai
  • Sūrininko amatas
    • Sūrininkystės mokykla >
      • 2017 pavasaris
      • 2018 ruduo
    • Straipsniai ir mokymų medžiaga >
      • Sūrių receptai
      • Įvykę mokymai
      • Straipsniai
    • Naudingos nuorodos ir literatūra
  • Trijų ežerų HUB

ŠIANDIENINĖS PRIELAIDOS SŪRININKYSTEI PLĖTOTIS

28/6/2016

0 Comments

 
Picture
Noriu pasidalinti mintimis apie  smulkios sūrininkystės galimą plėtrą.
    1. 2014-2020 Kaimo plėtros programavimo dokumentuose vis dažniau išgirstame  ( dažniausiai verstinius iš kitų kalbų) terminus "trumpa vartojimo grandinė", "pirmieji hektarai", "aplinkosauga ir ūkininkavimas" ir t.t. Yra daug ženklų, kad viešųjų Europos biudžeto pinigų paskirtis vis labiau orientuojasi bendrųjų visuomenės interesų tenkinimą. Smulkioji sūrininkystė pagal savo ekonominį modelį ir vertybinį pagrindą visiškai atitinka valgytojų lūkesčius. vertybinį pagrindą visiškai atitinka valgytojų lūkesčius. Naiviai tikiu, kad  Europos pilietinė visuomenė vieną dieną suvoks, kad tiesioginės išmokos už žemę ( kurios sudaro ar ne 75%  viso  kaimui skirto biudžeto?) skatina  plėtrą didžiųjų žemvaldžių, niokojančių tiek gamtos, tiek kaimo socialinį gyvenimą.
    2.  Sunkiai suvaldomos virusinės ligos užpuolančios paeiliui paukštienos, galvijienos, kiaulienos sektorius skaudžiausiai paliečia smulkiuosius gamintojus, kurie nuolat apkaltinami  sanitarinių- higieninių reikalavimų  ( adaptuotų stambiesiems  gyvulininkystės kompleksams, kuriuose dažniausiai ir kyla epidemijos) nesilaikymu  ir priverstinai išstumiami iš žaliavų gamybos.   Lieka du keliai: arba didinti  žaliavinį ūkį iki ekonomiškai apsimokančio lygio arba ieškoti  kitų alternatyvų. Viena iš jų - perdirbti karvių, ožkų, avių pieną ir produktus pasiūlyti vietos valgytojams.   
    3. Šiandienos aktualija, Rusijos embargo  Europos maisto produktams, parodo eksporto rinkų trapumą. Didieji perdirbėjai netekę rinkų ir pelnų tuoj pat puola mažinti perkamų žaliavų kainas, tačiau nieko nestebina tebekylančios vietinės rinkos prekių kainų  augimas ( gal dėl to kad reikia kompensuoti kitus nuostolius?) Štai  čia smulkieji ir vidutiniai pieno gamintojai gali ir turi  apsispręsti kokia jų ūkio ateitis: didėti ar keistis?Visi gaminsim sūrius? 

Valdas Kavaliauskas,
Dargužiai, 2014 m. rugpjūčio 9 d.

0 Comments

    Author

    Write something about yourself. No need to be fancy, just an overview.

    Archives

    June 2016

    Categories

    All

    RSS Feed

Powered by Create your own unique website with customizable templates.