Įspūdžiai
Julija Smiškal
2014 m. gruodžio 10 d.
Prieš savaitę, 2014 m. gruodžio 2 d. dalyvavau Montpelje mieste (Prancūzija) organizuotame renginyje “Forum circuits courts 2014” (Forumas trumpųjų tiekimo grandinių tema: tiesiogiai iš ūkininko/gamintojo valgytojui) ir norėčiau pasidalinti įspūdžiais ir naujomis žiniomis.
*Trumposios tiekimo grandinės – ūkininkų/gamintojų produktų pardavimo tiesiogiai valgytojui sistemos. Tokioje sistemoje gali dalyvauti daugiausia vienas tarpininkas (angl. “short supply chain)
Renginys aprėpė visą Languedoc – Rousillon regioną. Organizuojamas jau šešti metai.
Apie tiesioginio tiekimo nuo ūkininko/gamintojo valgytojui sistemos organizavimą, formas, būdus, dalyvius Prancūzijoje (ir kitose Vakarų Europos šalyse) yra kalbama, studijuojama, diskutuojama visose lygmenyse: nevyriausybinių, privačių, mokslo, valdžios ir kt. organizacijų. Šiam klausimui skiriamas nemenkas dėmesys, nes tai yra sprendimas, kaip smulkiam ūkininkui/gamintojui susitikti su valgytoju, realizuoti produkciją ir gauti sąžiningą uždarbį.
Forumo organizatoriai:
FRCIVAM LR (Centres d'Initiatives pour Valoriser l'Agiculture et Milieu rual) – nevyriausybinė organizacija, siekianti vystyti žemės ūkį ir kaimo vietoves)
l’ADEAR LR (Asociacija, padedanti jauniems ūkininkams kurtis, pradėti žemės ūkio veiklą, organizuojanti mokymus ir t.t.)
Forumo dalyviai: apie 200: daugiausia, trumpųjų grandinių vystyme dalyvaujantys nevyriausybinių organizacijų atstovai (turgelių, pirkimo grupių* organizatoriai, parduotuvėlių įkūrėjai, mokymų organizatoriai ir kt.); vietos valdžios institucijų darbuotojai; ūkininkai (labai nedaug, apie 6 proc.). Matomai, tiesioginio tiekimo organizavimu čia užsiima daugiau valgytojai nei ūkininkai
Renginio programa:
Stendų paroda: įvairios organizacijos, daugiausia nevyriausybinės, vienaip ar kitaip susijusios su tiesioginių grandinių kūrimu, prisistatinėjo, pasakojo, dalino bukletus ir pan...
Apskritieji stalai
5 temos pasirinktinai (galima buvo dalyvauti 2 – juose)
Dalyvavau 1-ojo ir 4-ojo apskritojo stalo diskusijose:
Diskusijų metu išgryninome vieną esminių nepakankamo dalyvavimo tinklo veikloje priežasčių: neaiškus tinklo vaidmuo (naiški nauda tinklo nariams). Taigi, atitinkami sprendimai: prisiminti/aptarti/atnaujinti tinklo chartiją (vertybes), akcentuoti/išaiškinti tinklo naudą jos nariams, t.t.
4) Skirtingų trumpųjų grandinių sistemų tipų atstovai (pirkimo grupės; ūkininkų parduotuvės; mokyklų ir darželių aprūpinimas ūkininkų produktais) pristatinėjo jų logistikos ypatumus ir problemas.
*Pirkimo grupės (groupements d’achat) – labai įdomi ir patraukli tiesioginio pirkimo iš ūkininkų forma.
Forume aptarinėjome dvi jos galimybes: a) paremta savanorišku narių dalyvavimu; b) komercinė, kuomet organizatorius gauna procentą nuo pardavimų.
Reziumuojant... Renginio pradžioje kalbėjo ūkininkas – vyndarys... jau pensininkas. Prisimena, kaip vaikystėje gėdijosi gyvendamas kaime ir turėdamas tėvus ūkininkus. Ūkininkas – atsilikėlis. Šiais laikas, sako, situacija keičiasi. Daugėja organizacijų, pas kurias nereikia eiti. Jos ateina pas ūkininką pačios (CIVAM, Adear), klausdamos apie jų poreikius, siūlydamos išeitis, mokymus, kurdamos realizacijos kanalus ir pan.
Išties, pamaniau. Šiandien jaunas besikuriantis smulkus ūkininkas Prancūzijoje turi pasirinkimą, kaip realizuoti (tiesiogiai) savo produkciją: per turgelius/per pirkimo grupes/per AMAP pintines.... Šie kanalai veikia, tik lieka pasirinkti, kuris tau labiausiai tinka... Tai visai nereiškia, kad ūkininkai čia klesti. Ūkininkai yra vienas mažiausiai uždirbančių gyventojų sluoksnių ir po truputi dingstantis iš Prancūzijos žemės paviršiaus. Todėl, tikriausiai, ir nevyriausybinių pilietinių iniciatyvų daugėja. Valgyti gi norisi gerai...
Džiaugiuosi, kad laiku sužinojau apie šį renginį ir galėjau sudalyvauti. Man, kaip neseniai čia įsikūrusiai, buvo naudinga susipažinti su vietinėmis organizacijomis, pajausti/sužinoti, kas vyksta, kuo gyvenama, kokios valgytojų, gamintojų ir ryšius tarp jų palaikančių organizacijų nuotaikos.
Autorė: Julija Smiškal
Julija Smiškal
2014 m. gruodžio 10 d.
Prieš savaitę, 2014 m. gruodžio 2 d. dalyvavau Montpelje mieste (Prancūzija) organizuotame renginyje “Forum circuits courts 2014” (Forumas trumpųjų tiekimo grandinių tema: tiesiogiai iš ūkininko/gamintojo valgytojui) ir norėčiau pasidalinti įspūdžiais ir naujomis žiniomis.
*Trumposios tiekimo grandinės – ūkininkų/gamintojų produktų pardavimo tiesiogiai valgytojui sistemos. Tokioje sistemoje gali dalyvauti daugiausia vienas tarpininkas (angl. “short supply chain)
Renginys aprėpė visą Languedoc – Rousillon regioną. Organizuojamas jau šešti metai.
Apie tiesioginio tiekimo nuo ūkininko/gamintojo valgytojui sistemos organizavimą, formas, būdus, dalyvius Prancūzijoje (ir kitose Vakarų Europos šalyse) yra kalbama, studijuojama, diskutuojama visose lygmenyse: nevyriausybinių, privačių, mokslo, valdžios ir kt. organizacijų. Šiam klausimui skiriamas nemenkas dėmesys, nes tai yra sprendimas, kaip smulkiam ūkininkui/gamintojui susitikti su valgytoju, realizuoti produkciją ir gauti sąžiningą uždarbį.
Forumo organizatoriai:
FRCIVAM LR (Centres d'Initiatives pour Valoriser l'Agiculture et Milieu rual) – nevyriausybinė organizacija, siekianti vystyti žemės ūkį ir kaimo vietoves)
l’ADEAR LR (Asociacija, padedanti jauniems ūkininkams kurtis, pradėti žemės ūkio veiklą, organizuojanti mokymus ir t.t.)
Forumo dalyviai: apie 200: daugiausia, trumpųjų grandinių vystyme dalyvaujantys nevyriausybinių organizacijų atstovai (turgelių, pirkimo grupių* organizatoriai, parduotuvėlių įkūrėjai, mokymų organizatoriai ir kt.); vietos valdžios institucijų darbuotojai; ūkininkai (labai nedaug, apie 6 proc.). Matomai, tiesioginio tiekimo organizavimu čia užsiima daugiau valgytojai nei ūkininkai
Renginio programa:
Stendų paroda: įvairios organizacijos, daugiausia nevyriausybinės, vienaip ar kitaip susijusios su tiesioginių grandinių kūrimu, prisistatinėjo, pasakojo, dalino bukletus ir pan...
Apskritieji stalai
5 temos pasirinktinai (galima buvo dalyvauti 2 – juose)
- Trumpųjų grandinių sistemų organizavimo patirčių keitimasis:
- Trumpųjų grandinių projekto t.t. vietovėje įgyvendinimo žingsniai
- Internetas ir pardavimai on-line: naujasis Eldorado...
- Trumpųjų grandinių logistika: apsikeitimas patirtimi
- Kaip pradėti ūkininkauti ir realizuoti savo produkciją (sukurti savo valgytojų tinklą), kai neturi ūkininkavimo patirties/šaknų ir pan.
Dalyvavau 1-ojo ir 4-ojo apskritojo stalo diskusijose:
- Po trumpo visų dalyvių prisistatimo pasirinkome vieno iš dalyvių patirtį (ūkininkų parduotuvėlių tinklas). Ūkininkų parduotuvėlės organizuojamos/valdomos/prižiūrimos pačių ūkininkų; pardavimas vykdomas pačių ūkininkų eilės tvarka (nėra samdomų darbuotojų).
Diskusijų metu išgryninome vieną esminių nepakankamo dalyvavimo tinklo veikloje priežasčių: neaiškus tinklo vaidmuo (naiški nauda tinklo nariams). Taigi, atitinkami sprendimai: prisiminti/aptarti/atnaujinti tinklo chartiją (vertybes), akcentuoti/išaiškinti tinklo naudą jos nariams, t.t.
4) Skirtingų trumpųjų grandinių sistemų tipų atstovai (pirkimo grupės; ūkininkų parduotuvės; mokyklų ir darželių aprūpinimas ūkininkų produktais) pristatinėjo jų logistikos ypatumus ir problemas.
*Pirkimo grupės (groupements d’achat) – labai įdomi ir patraukli tiesioginio pirkimo iš ūkininkų forma.
Forume aptarinėjome dvi jos galimybes: a) paremta savanorišku narių dalyvavimu; b) komercinė, kuomet organizatorius gauna procentą nuo pardavimų.
- Savanoryste paremta pirkimo grupė: grupė bendraminčių susiburia, norėdami įsigyti gerų produktų tiesiogiai iš ūkininkų, tuo pačiu susipažinti/susidraugauti su ūkininkais, dalintis žiniomis. Kartu ieškoma ūkininkų, kartu nustatomi ūkininkų atrankos kriterijai (ekologiška (nebūtinai sertifikuota) produkcija, kuo mažesnis atstumas (CO2) nuo valgytojų, ūkininko socialiniai įsipareigojimai, jauni pradedantys ūkininkai, kuriems itin reikia paramos ir t.t.), kartu sukuriama el. erdvė. Kiekvienas narių atsako už t.t. produkto tiekimą: susitaria su ūkininku, praneša apie užsakymą tinklo dalyviams, surenka užsakymus bei pinigus, nuvažiuoja pas ūkininką atsiimti produkcijos, atsiskaito su ūkininku, pristato produktą į t.t. nustatytą vietą ir išdalina. Kaip taisyklė, tokia pirkimo grupė turi nuolatinę susitikimų vietą (pvz. biblioteką) ir susitinka kartą per mėn. aptarti aktualijų, naujų produktų tiekimo galimybių ir atsiimti užsakymų. Pvz. pirkimo grupė, kuriai priklausau aš, susitikimus organizuoja kiekvieno mėnesio pirmą ketvirtadienį. Atitinkamai stengiamasi suderinti užsakymus. Praeitą ketvirtadienį atsiėmiau sūrius, miltus, alyvuogių aliejų, avinžirnius, migdolus, alų ir t.t. Tokioje grupėje, kaip taisyklė, yra aktyvūs (atsakantys už t.t. produkto tiekimą) ir pasyvūs (tik perkantys) nariai. Ši forma Prancūzijoje darosi vis populiaresnė. Miestų/rajonų/kaimų grupės bendrauja tarpusavyje, keičiasi informacija apie ūkininkus ir t.t.
- Komercinė pirkimo grupė Tokių Prancūzijoje daugėja. Viena iš jų „La ruche qui dit oui“ „Avilys, kuris sako Taip“. Tai iš esmės yra internetinių pirkimų sistema. Tokių avilių yra daugybė. Bet kas, suderinęs žaidimo taisykles su sistemos įkūrėjais, gali sukurti avilį savo rajone, kaime. Surandi ūkininkus ir siūlai jiems atvažiuoti t.t. dieną į t.t. nustatytą vietą (pvz. tavo asmeninis garažas, baras ar kt.) Praneši kuo didesniam kaimynų, draugų skaičiui apie galimybę užsakyti produktus. Užsakymai vyksta online, atsiskaitymai – taip pat. Ūkininkai atvažiuoja kiekv. sav. nustatytu laiku į nustatytą vietą ir išdalina užsakymus. Organizatorius gauna 7 proc. Visą tinklą koordinuojanti ir prižiūrinti internetinę erdvę įmonė gauna dar 7 proc... 14 proc........ Atitinkamai, yra užkeltos kainos.
Reziumuojant... Renginio pradžioje kalbėjo ūkininkas – vyndarys... jau pensininkas. Prisimena, kaip vaikystėje gėdijosi gyvendamas kaime ir turėdamas tėvus ūkininkus. Ūkininkas – atsilikėlis. Šiais laikas, sako, situacija keičiasi. Daugėja organizacijų, pas kurias nereikia eiti. Jos ateina pas ūkininką pačios (CIVAM, Adear), klausdamos apie jų poreikius, siūlydamos išeitis, mokymus, kurdamos realizacijos kanalus ir pan.
Išties, pamaniau. Šiandien jaunas besikuriantis smulkus ūkininkas Prancūzijoje turi pasirinkimą, kaip realizuoti (tiesiogiai) savo produkciją: per turgelius/per pirkimo grupes/per AMAP pintines.... Šie kanalai veikia, tik lieka pasirinkti, kuris tau labiausiai tinka... Tai visai nereiškia, kad ūkininkai čia klesti. Ūkininkai yra vienas mažiausiai uždirbančių gyventojų sluoksnių ir po truputi dingstantis iš Prancūzijos žemės paviršiaus. Todėl, tikriausiai, ir nevyriausybinių pilietinių iniciatyvų daugėja. Valgyti gi norisi gerai...
Džiaugiuosi, kad laiku sužinojau apie šį renginį ir galėjau sudalyvauti. Man, kaip neseniai čia įsikūrusiai, buvo naudinga susipažinti su vietinėmis organizacijomis, pajausti/sužinoti, kas vyksta, kuo gyvenama, kokios valgytojų, gamintojų ir ryšius tarp jų palaikančių organizacijų nuotaikos.
Autorė: Julija Smiškal
RSS Feed
