Amžinai konkuruodamos sūrių gausa Italija ir Prancūzija daugiausia džiaugsmo suteikia sūrių mylėtojams, jie tikrieji šios kovos nugalėtojai. Tokia gausa suteikia galimybę mėgautis įstabiausiais sūrių skoniais, atrasti naujas sūrių tekstūras, kvapą. Nedaug kas žino, kad Italijos sūrininkystės tradicijos lygiai taip pat senos kaip ir Prancūzijos, tačiau pasaulyje Italijos sūriai yra žinomi gerokai mažiau. Priežastis yra tame, kad pagrindinę dalį pagaminamų Italijoje sūrių suvartoja patys italai ir į užsienį eksportuoja ne taip ir daug. Bet Italija turi ir visam pasaulyje pripažintų sūrių, tokių kaip parmezanas, grana padano, gorgonzola, talegio, fontina ir, žinoma, rikota, maskarpone, mocarela. Daugelis šių sūrių turi daugiau nei tūkstančio metų istoriją, juos žinojo jau antikinėje Romoje. Yra istorinių dokumentų, kuriuose užfiksuota, kad jau tada visų mėgiama buvo rikota, kurią paskanindavo medumi. Viduramžiais romėnų receptus saugojo vienuolynuose iš kur vėl jie pasklido po visą Italiją renesanso epochoje. Naujųjų amžių laikotarpiu patys populiariausi itališki sūriai, įskaitant ir antiknių laikų, gaminami visoje Europoje ir Naująjame Pasaulyje. Dažniausia kopijuojamas pekorino, mocarela, rikota, provolone ir gorgonzola. Šių sūrių galima atrasti visose šalyse, kur emigravo italai.
Iš keturių šitų itališkų sūrių rūšių tiktai trisdešimčiai Europos komisija suteikė kilmės statusą, žinomą Italijoje kaip DOP arba Denominazione di Origine Controllata. Šis statusas griežtai apibrėžia gamybos sąlygas, pieno kilmę ir gamybos technologijas. Bet jokiu būdu negarantuoja, kad visi kontroliuojami sūriai bus vienodo skonio. Sūriai gaminami ta pačia technologija, bet skirtingam kaime visada turės skonio skirtumų. Dar didesnis skonio skirtumas bus tarp nedidelės fermos gaminamų sūrių ir pramoniniu būdu gaminamų sūrių, naudojamas pasterizuotas pienas ir šviežias, vasaros metu ar žiemą – visi šie faktoriai turi įtakoja sūrių skonį. Bet ženklelis DOP garantuoja, kad sūris bus kokybiškas ir originalus. Konkrečias sūrių rūšis aptarsime kitame reportaže.
Iš keturių šitų itališkų sūrių rūšių tiktai trisdešimčiai Europos komisija suteikė kilmės statusą, žinomą Italijoje kaip DOP arba Denominazione di Origine Controllata. Šis statusas griežtai apibrėžia gamybos sąlygas, pieno kilmę ir gamybos technologijas. Bet jokiu būdu negarantuoja, kad visi kontroliuojami sūriai bus vienodo skonio. Sūriai gaminami ta pačia technologija, bet skirtingam kaime visada turės skonio skirtumų. Dar didesnis skonio skirtumas bus tarp nedidelės fermos gaminamų sūrių ir pramoniniu būdu gaminamų sūrių, naudojamas pasterizuotas pienas ir šviežias, vasaros metu ar žiemą – visi šie faktoriai turi įtakoja sūrių skonį. Bet ženklelis DOP garantuoja, kad sūris bus kokybiškas ir originalus. Konkrečias sūrių rūšis aptarsime kitame reportaže.
RSS Feed
