Prieš daugiau nei dešimtmetį, kuomet dailininkas Mike Geno dar tebesimokė universitete, jo gyvenimui apibūdinti idealiausiai tiko frazė “badaujantis menininkas”. Ir tai, kas dažnam būtų bambėjimo, nepasitenkinimo ir blogos nuotaikos priežastimi, Mike’ui tapo įkvėpimo šaltiniu. Vieną dieną sėdėdamas savo studijoje jis sugalvojo, jog turėtų nutapyti didžiulį sultingą mėsos kepsnį. Nuostabiai pavykęs bei puikiai įvertintas dėstytojų bei studijų draugų, paveikslas buvo pirmasis žingsnis dailininko kulinarinės tapybos kelyje. Dabar Mike studijos sienos nukarstytos paveikslais, vaizduojančiais įvairiausias kumpių kumpelių kompozicijas, bagetes su kroasanais, sultingą mėsytę, suši ritinėlius, spurgas su skirtingais glaistais ir įdarais bei, žinoma, begalybę sūrių.
Sūris Mike Geno kūryboje atsirado tik kai šiam suėjo 40 ir šio gimtadienio proga jis gavo pakvietimą į vieną vietinę itin vertinamą sūrio parduotuvę. Tuomet jis sau pasakė, jog ten nusipirks ką nors tokio, kam paprastai tikrai neleistų pinigų. Ir tai buvo gabaliukas Gorwydd Caerphilly.
O šis pasirodė per gražus tiesiog imti ir suvalgyti. Taip atsirado pirmasis Mike Geno sūrio paveikslas jo Fromage/Homage serijoje ir taip prasidėjo jo odisėja po pasaulio sūrius ir sūrių pasaulį.Dabar užsukus į Mike studiją seilės varva nuo Gouda, Manchego, Morbier, Shropshire Blue, Cheddar, Mimolette sūrių portretų. Šie paveikslai - tikra pagunda. Dažais menininkas perteikia tą kiekvieno sūrio gabalėlio troškimą, kurį jis pats juto tapydamas. Mėgavimosi juo malonumą po visko, taip pat. Kruopščiai užfiksuotas kiekvieno sūrio gabalėlio nelygumas, kiekviena duobutė ar rievelė, kiekvienas spalvinis tonas. Šitoks atidumas detalėms rodo, kaip greitai menininkas turi dirbti su savo “pozuotojais” – juk sūris tarsi gyvas, neilgai trukus pradeda keisti savo formą, tam tikros jo rūšys labai greitai ima, atrodo, tirpti tiesiai priešais akis. “Tai tarsi lenktynės” - sako dailininkas. Jis pats tas valandas darbuojasi sunkiai tvardydamasis, su tystančiomis seilėmis ir baigęs paveikslą akimirksniu su didžiausiu malonumų puola raikyti ir ragauti savo sūrius. Tikras valios išbandymas. Jokiu kitu atveju, prisipažįsta, negalėtų šitaip ištverti neparagavęs.
Kiti maisto produktai taip pat domina menininką, tačiau kaip Picasso vienu savo kūrybos etapu buvo apsėstas mėlyna spalva, kaip Monet kažkada negalėjo nustoti tapęs vandens lelijas, kaip Wayne Thiebaud kepė pop art pyragaičių gausybę, taip ir Mike Geno vis grįžta prie savo aromatingos manijos. “Aš tapau tik tai, kas traukia akį ir kelia apetitą. Stengiuosi perteikti tai, kuo mano objektai labiausiai vilioja ir gundo. Sūris, pasirodo, yra absoliučiai tobulas dalykas mano tapymo stiliui. Vos pažvelgęs į jį, aš tampu alkanas. Sūrio man niekada nebus per daug!”.
Daugiau menininko darbų galite rasti čia:http://mikegeno.com/
Autorė: Rasa Mikulevičiūtė
Sūris Mike Geno kūryboje atsirado tik kai šiam suėjo 40 ir šio gimtadienio proga jis gavo pakvietimą į vieną vietinę itin vertinamą sūrio parduotuvę. Tuomet jis sau pasakė, jog ten nusipirks ką nors tokio, kam paprastai tikrai neleistų pinigų. Ir tai buvo gabaliukas Gorwydd Caerphilly.
O šis pasirodė per gražus tiesiog imti ir suvalgyti. Taip atsirado pirmasis Mike Geno sūrio paveikslas jo Fromage/Homage serijoje ir taip prasidėjo jo odisėja po pasaulio sūrius ir sūrių pasaulį.Dabar užsukus į Mike studiją seilės varva nuo Gouda, Manchego, Morbier, Shropshire Blue, Cheddar, Mimolette sūrių portretų. Šie paveikslai - tikra pagunda. Dažais menininkas perteikia tą kiekvieno sūrio gabalėlio troškimą, kurį jis pats juto tapydamas. Mėgavimosi juo malonumą po visko, taip pat. Kruopščiai užfiksuotas kiekvieno sūrio gabalėlio nelygumas, kiekviena duobutė ar rievelė, kiekvienas spalvinis tonas. Šitoks atidumas detalėms rodo, kaip greitai menininkas turi dirbti su savo “pozuotojais” – juk sūris tarsi gyvas, neilgai trukus pradeda keisti savo formą, tam tikros jo rūšys labai greitai ima, atrodo, tirpti tiesiai priešais akis. “Tai tarsi lenktynės” - sako dailininkas. Jis pats tas valandas darbuojasi sunkiai tvardydamasis, su tystančiomis seilėmis ir baigęs paveikslą akimirksniu su didžiausiu malonumų puola raikyti ir ragauti savo sūrius. Tikras valios išbandymas. Jokiu kitu atveju, prisipažįsta, negalėtų šitaip ištverti neparagavęs.
Kiti maisto produktai taip pat domina menininką, tačiau kaip Picasso vienu savo kūrybos etapu buvo apsėstas mėlyna spalva, kaip Monet kažkada negalėjo nustoti tapęs vandens lelijas, kaip Wayne Thiebaud kepė pop art pyragaičių gausybę, taip ir Mike Geno vis grįžta prie savo aromatingos manijos. “Aš tapau tik tai, kas traukia akį ir kelia apetitą. Stengiuosi perteikti tai, kuo mano objektai labiausiai vilioja ir gundo. Sūris, pasirodo, yra absoliučiai tobulas dalykas mano tapymo stiliui. Vos pažvelgęs į jį, aš tampu alkanas. Sūrio man niekada nebus per daug!”.
Daugiau menininko darbų galite rasti čia:http://mikegeno.com/
Autorė: Rasa Mikulevičiūtė
RSS Feed