Salėje daug prigužėjusių moterų ir vos keli vyriškiai. Taigi kovo 8-oji ir va kaip seniūnas gražiai išsisuko – pirmiausia su gėlėm pasveikino visas moteris, o tada ir ataskaitos vertinimas ne toks griežtas. Gerai, kad buvo vyrų rūsčiais veidais.
Apsupti besišypsančių moterų išklausėm seniūno ataskaitą ir darbų programą šiems metams. Ekranas, Power point skaidruolės, besišypsantis seniūnas ir prie kompiuterio pasitempusi asistentė. Forma puiki. Turinys, deja, tuštokas. Keletas besikartojančių statistinių lentelių apie katastrofiškas demografines tendencijas (jei neklystu, per 10 metų Jakėnų seniūnija prarado 40 proc. gyventojų). Pagrindinės įvardijamos problemos: prastos kokybės gruntiniai keliai ir brangiai kainuojančios šiukšlės.
Ir daugybė gražių renginių, parodų, iniciatyvų, kurios vyko Žilinų, Kareivonių ir Puodžių kaimo bendruomenių savanorišku darbu ir gerais norais. Smagu. Gal ir mes, Norvydiškių kaimo gyventojai (nors esame tik trys, bet turime juridinę teisę steigti asociaciją) bursimės geriems darbams (kaimynas Algis atnešė pusmaišį Nedzingėje prigaudytų karosėlių, reiks drauge skusti ir darinėti...); skatinsime artimus kaimynystės santykius; orgnizuosim šventes. Viena jau vyko praėjusį rudenį – atidarėme sūrininkų sodybą „Paskui saulę ir ožkas“, artėja kitas renginys – Ožkyčių vardynos balandžio 2 d.
Seniūnui linkėjau įprasminti du žodžius: RŪPESTIS čia gyvenančiais ir SVETINGUMAS atvykstantiems. To pačio linkiu sau ir mūsų kaimynams.
Kad kaimas būtų gyvas!!!
– sūrininkas Valdas
P.S. kalbėjom, kad seniūnija visai nedirba komunikacijos srityje. Bet gal darbas gerai vyksta kitoje srityje – pensininkų išklausymo, kas (kaip supratau), tarnauja kaip savivaldybės žaibolaidis – nuleisti garą.