 |  |
Šią savaitę pas kaimyną skerstuvės. Tik žviegia ne pjaunama kiaulė, bet benzopjūklų komanda. Dzūkeliams uždrausta penėti paršiukus, tad pjaunam miškus. Net ne miškus, o nedidelį gojelį prie mūsų sodybos. Medžiai griūna giliai atsidusdami. Klausyti nežmoniškai skaudu. Tris kartus prašiau kaimyno, kad parduotų man tą gojelį, bet visąlaik atsakymas vis tas pats – kaipgi kaime be miško, be malkų. Malkų tikrai bus, miško jau nebe. Norisi bėgti kuo toliau į virtualią erdvę, kur galiu pasirinkti man tinkamą melodiją. Kur Google man siunčia nuostabias kompiuterio foto užsklandas. Kur jau tu, žmogeli, pamatysi tai realiam gyvenime? Pasvajok atsidaręs Microsoft langą į pasaulį.
Tai mano reali įžanga į knygos „Iš vieno pasaulio į kitą“ skirsnį Miražas ir realybė“.
Apie mūsų virtualias svajas ir gyvenimą įsikibus į smartphoną kalbėti lengva. Kiekvienas turime tą, kurį lytim ir braukiam. Kažkada spaudinėjom, tai buvo nepatogu ir lėta. Dabar greita ir gražu. Bet „kiekvienam savo“ – dažna cituojamas nacistų priežodis.
Nicolas Hulot ir Frederic Lenoir knygoje atrandu, kad pasaulyje per metus peržiūrima 136 milijardai pornografinių video, arba 348 vnt. vienam smartphonui. Kadangi knyga išleista 2020 metais ir dar kažkiek laiko rašyta, tai duomenys pasenę – ačiū dievui, dabar kiekvienas telefono turėtojas galim kiekvieną dieną sutikti po naują heroję ar herojų. Matau Erlicko plačią šypseną – gyvenime, koks tu gražus.
Dar daug rašoma apie facebook draugus ir gerbėjus, laikintojus. Laika – tokia graži šunytė, kurią sovietiniai mokslo ir progreso nešėjai gūdžiais šaltojo karo metais pasiuntė išbandymams į kosmosą. Tai mes beveik visi esame laikintojai, tos šunytės garbingos mirties minėtojai.
Lietuviai laikintojai save vadina palaikytojais. Ligi šiol man sunku susitaikyti , kad kartais super nuostabios idėjos dažniau yra palaikomos, bet ne realizuojamos. Nes nėra kam realizuoti. Pirmyn! – sušuko Servanteso Don Kichotas ir pirmas metėsi atgal.
Dažnu atveju kova su klimato kaita apsiriboja kalbomis apie kovą su klimato kaita.
Gerai, kad taip neįvyko praeitą savaitgalį Dauguose, kai Daugų burės(11) Daugų burės | Facebook subūrė begalę daugiškių ir jų svečių. Pirmą kartą gyvenime mačiau tokį puikų įvairių kartų sambūrį. Nebuvo scenos, nebuvo graudžių rypavimų, buvo buriavimas, irklavimas, plaukimas ir bėgimas. Buvo bendras grikinės košės ir ežero poliaukos valgymas. Varžytuvių nugalėtojai vietoje žalvarinės taurės gavo po sūrio gabalą. Ir tai visus sujungė į bendrą šurmulį, kad nemačiau nei vieno jaunuolio ar jaunuolės (o jų buvo tikrai daug), kad laikytų rankoje smartphoną. Realybė pranoko virtualybę.
Ekspertai prognozuoja, kad atsiradus (oi kaip laukiam, nesulaukiam...) 5G ryšio tinklui, mes galėsime:
Ir dar daug mums net neįsivaizduojamų dalykų mūsų laukia, kad tik mes būtume toliau nuo skurdžios, nykios realybės. O jei kas kalba, kad tavo ateitis tavo rankose, tai netiesa – ji tavo ekrane.
- draugiškai Valdas
2021-09-05
Tai mano reali įžanga į knygos „Iš vieno pasaulio į kitą“ skirsnį Miražas ir realybė“.
Apie mūsų virtualias svajas ir gyvenimą įsikibus į smartphoną kalbėti lengva. Kiekvienas turime tą, kurį lytim ir braukiam. Kažkada spaudinėjom, tai buvo nepatogu ir lėta. Dabar greita ir gražu. Bet „kiekvienam savo“ – dažna cituojamas nacistų priežodis.
Nicolas Hulot ir Frederic Lenoir knygoje atrandu, kad pasaulyje per metus peržiūrima 136 milijardai pornografinių video, arba 348 vnt. vienam smartphonui. Kadangi knyga išleista 2020 metais ir dar kažkiek laiko rašyta, tai duomenys pasenę – ačiū dievui, dabar kiekvienas telefono turėtojas galim kiekvieną dieną sutikti po naują heroję ar herojų. Matau Erlicko plačią šypseną – gyvenime, koks tu gražus.
Dar daug rašoma apie facebook draugus ir gerbėjus, laikintojus. Laika – tokia graži šunytė, kurią sovietiniai mokslo ir progreso nešėjai gūdžiais šaltojo karo metais pasiuntė išbandymams į kosmosą. Tai mes beveik visi esame laikintojai, tos šunytės garbingos mirties minėtojai.
Lietuviai laikintojai save vadina palaikytojais. Ligi šiol man sunku susitaikyti , kad kartais super nuostabios idėjos dažniau yra palaikomos, bet ne realizuojamos. Nes nėra kam realizuoti. Pirmyn! – sušuko Servanteso Don Kichotas ir pirmas metėsi atgal.
Dažnu atveju kova su klimato kaita apsiriboja kalbomis apie kovą su klimato kaita.
Gerai, kad taip neįvyko praeitą savaitgalį Dauguose, kai Daugų burės(11) Daugų burės | Facebook subūrė begalę daugiškių ir jų svečių. Pirmą kartą gyvenime mačiau tokį puikų įvairių kartų sambūrį. Nebuvo scenos, nebuvo graudžių rypavimų, buvo buriavimas, irklavimas, plaukimas ir bėgimas. Buvo bendras grikinės košės ir ežero poliaukos valgymas. Varžytuvių nugalėtojai vietoje žalvarinės taurės gavo po sūrio gabalą. Ir tai visus sujungė į bendrą šurmulį, kad nemačiau nei vieno jaunuolio ar jaunuolės (o jų buvo tikrai daug), kad laikytų rankoje smartphoną. Realybė pranoko virtualybę.
Ekspertai prognozuoja, kad atsiradus (oi kaip laukiam, nesulaukiam...) 5G ryšio tinklui, mes galėsime:
- 8 valandas per dieną žiūrėti į ekraną, vietoje dabar 3 valandų per dieną.
- Kildami liftu į savo gyvenamą narvelį galėsime intymiai pradėti, o leisdamiesi – pabaigti.
- Taip pat galėsim neiti į mokyklą ir nesutiksim romantiškai naivios pirmosios meilės, bet 5G mums padės.
- Taip pat nereikės eiti į pilną užkratų viešą polikliniką, gydytojas ir konsultuos, ir operuos nuotoliniu būdu. Kur tos viduramžių bobulės, kur rožę gydė užkalbėjimu? Tokia privilegija tik kaimiečiams.
Ir dar daug mums net neįsivaizduojamų dalykų mūsų laukia, kad tik mes būtume toliau nuo skurdžios, nykios realybės. O jei kas kalba, kad tavo ateitis tavo rankose, tai netiesa – ji tavo ekrane.
- draugiškai Valdas
2021-09-05
 |  |
RSS Feed
