(Pratęsiant “Valstiečių atgimimas pagal Erlicką” http://www.surininkunamai.lt/naujienos/paskutinis-sekmadienis)
Gamtoje viskas paprasčiau. Lietingą ir niūrią vasarą, su striukėmis sėdėdami lauko terasoje, džiaugėmės, kad visgi vasara. Atėjus kalendoriniui rudeniui, džiaugiamės saulėtomis dienomis netgi jei ir ruduo.
Visuomeniniame gyvenime truputėlį kitaip. Politinės vasaros kaitroje nugriaudėjo Perkūnas ir žemėn leptelėjo jaunosios - naujosios kartos lyderis, kuris pasak, kai kurių balsų, jau ruošėsi užimti ir dievulio vietininko Lietuvoje sostą. Kaip baisu. Negali būti. Dar ir kiek gali! O šiandien virtualios mirties agonijoje besiblaškančiam herojui jau reikėtų siūlyti terapiją - budistinę, aromatinę, ar šiaip kokią šiuolaikinę. Gamta irgi prisidėjo prie naujosios kartos apgailestavimų ir septynių verkiančių brolių lietumi pranašavo artėjantį rudenį.
Ir jis atėjo. Užsimetęs valstiečio sermėgą (ir vėl ta sermėga), apsisiautęs žalia mantija talentingas taktikas pakvietė darniomis gretomis žygiuoti į rytojų. O kur tas rytojus? A dievai žino, atsakymo paieškosime vėliau, Naisių aukuro pelenuose. O dabar svarbu išnaikinti bet kokius iracionalumo pamatus, mažiau svaičiojimo-daugiau darbų. Teisingų, gerai sustyguotų, duodančių rezultatą.
Kartą mačiau tokią antraštę “putinizmo neįveiksime putinizuoidami savo visuomenes”. Putino Rusijos projekte vien tik privalumai. Ir tegu nepasakoja mums kaip blogai ten visi gyvena. Baudžiauninkai ten labai gerai gyvena, nes ponas geras. Ir pono tijūnas gerai gyvena, nes gerai valdo. Už gerą tvarką ir drausmę nusipelno baudžiauninkų padėkos ir pagarbos. Tada tijūnas reikalauja paklusnumo. Na va ir visas valstybės vadybos projektas. Nesudėtingas sukurti, bet sunkus įgyvendinti, tam ir reikia talentingo taktiko.
Net ir tamsų rudenį nušvinta saulė. Ją pamačiau “darnios Lietuvos” internetinėje skiltyje: mąslus žvilgsnis, neišsišiepęs, bet ir nesusiraukęs “zanūda”. Nors ir su švarku, bet kaklaraištis parištas laisvai. Jei nuotrauka būtų visu ūgiu, tai pamatytume šortus ir basas kojas basutėse (tikiuosi, kad nepersiaus į vyžas). Labai patinka man šis žmogus. Aš juo tikiu. Bet ką jis veikia renkamoje darnios Lietuvos top vadybininkų komandoje? Gal atneša tai, ko nėra siūlomame valstybės projekte - pagarbos žmogui, aplinkai vertybėms. Talentingasis taktikas ir vėl neapsiriko.
Čepkelių dzūkutis kipšas šnibžda man į ausį: Valduli, o kaip tu? ar eitum, jei tau siūlytų?
- Oi, ne, veju pinčiuką šalin. Žmonės kalba, kad esu sunkaus ir konfliktiško charakterio, kam aš toks reikalingas?
O mintyse atsakau: taip, eičiau. Jei bučiau Kęstutis ir tikėčiau, kad kiti rinkimai bus pavasarį.
Gamtoje viskas paprasčiau. Lietingą ir niūrią vasarą, su striukėmis sėdėdami lauko terasoje, džiaugėmės, kad visgi vasara. Atėjus kalendoriniui rudeniui, džiaugiamės saulėtomis dienomis netgi jei ir ruduo.
Visuomeniniame gyvenime truputėlį kitaip. Politinės vasaros kaitroje nugriaudėjo Perkūnas ir žemėn leptelėjo jaunosios - naujosios kartos lyderis, kuris pasak, kai kurių balsų, jau ruošėsi užimti ir dievulio vietininko Lietuvoje sostą. Kaip baisu. Negali būti. Dar ir kiek gali! O šiandien virtualios mirties agonijoje besiblaškančiam herojui jau reikėtų siūlyti terapiją - budistinę, aromatinę, ar šiaip kokią šiuolaikinę. Gamta irgi prisidėjo prie naujosios kartos apgailestavimų ir septynių verkiančių brolių lietumi pranašavo artėjantį rudenį.
Ir jis atėjo. Užsimetęs valstiečio sermėgą (ir vėl ta sermėga), apsisiautęs žalia mantija talentingas taktikas pakvietė darniomis gretomis žygiuoti į rytojų. O kur tas rytojus? A dievai žino, atsakymo paieškosime vėliau, Naisių aukuro pelenuose. O dabar svarbu išnaikinti bet kokius iracionalumo pamatus, mažiau svaičiojimo-daugiau darbų. Teisingų, gerai sustyguotų, duodančių rezultatą.
Kartą mačiau tokią antraštę “putinizmo neįveiksime putinizuoidami savo visuomenes”. Putino Rusijos projekte vien tik privalumai. Ir tegu nepasakoja mums kaip blogai ten visi gyvena. Baudžiauninkai ten labai gerai gyvena, nes ponas geras. Ir pono tijūnas gerai gyvena, nes gerai valdo. Už gerą tvarką ir drausmę nusipelno baudžiauninkų padėkos ir pagarbos. Tada tijūnas reikalauja paklusnumo. Na va ir visas valstybės vadybos projektas. Nesudėtingas sukurti, bet sunkus įgyvendinti, tam ir reikia talentingo taktiko.
Net ir tamsų rudenį nušvinta saulė. Ją pamačiau “darnios Lietuvos” internetinėje skiltyje: mąslus žvilgsnis, neišsišiepęs, bet ir nesusiraukęs “zanūda”. Nors ir su švarku, bet kaklaraištis parištas laisvai. Jei nuotrauka būtų visu ūgiu, tai pamatytume šortus ir basas kojas basutėse (tikiuosi, kad nepersiaus į vyžas). Labai patinka man šis žmogus. Aš juo tikiu. Bet ką jis veikia renkamoje darnios Lietuvos top vadybininkų komandoje? Gal atneša tai, ko nėra siūlomame valstybės projekte - pagarbos žmogui, aplinkai vertybėms. Talentingasis taktikas ir vėl neapsiriko.
Čepkelių dzūkutis kipšas šnibžda man į ausį: Valduli, o kaip tu? ar eitum, jei tau siūlytų?
- Oi, ne, veju pinčiuką šalin. Žmonės kalba, kad esu sunkaus ir konfliktiško charakterio, kam aš toks reikalingas?
O mintyse atsakau: taip, eičiau. Jei bučiau Kęstutis ir tikėčiau, kad kiti rinkimai bus pavasarį.
RSS Feed
