SŪRININKŲ NAMAi
SŪRIO KULTŪROS ŽIDINYS
  • Naujienos
  • Sūrių ir kt. produktų lauknešėliai
    • Keliaujantis / nokstantis lauknešėlis „Ožkų Banda“
    • Lauknešėlis verslui / šventei visoje Lietuvoje!
  • Piemens dienoraštis
  • Mūsų sūriai
    • Sūrininkų Rasos ir Valdo sodyba „Paskui saulę ir ožkas“
    • Ginta ir Juozas Novikevičiai – Kijutiškių k., Varėnos r.
    • Lilija ir Stasys Rizgeliai – Paežerėlių k., Trakų r.
  • Reportažai / metraštis
    • Sūrio metraštis >
      • Sūrio istorija
      • Sūris mene
      • Sūrių įvairovė
      • Metraštininkai
  • Sūrininko amatas
    • Sūrininkystės mokykla >
      • 2017 pavasaris
      • 2018 ruduo
    • Straipsniai ir mokymų medžiaga >
      • Sūrių receptai
      • Įvykę mokymai
      • Straipsniai
    • Naudingos nuorodos ir literatūra
  • Trijų ežerų HUB

2021-05-14. Keičiamės mes, keičiasi ir mūsų pasaulis

14/5/2021

0 Comments

 
Picture
Tekstas yra iš socialinių ir filosofinių studijų „Iš vieno pasaulio į kitą“. Visus įrašus galima rasti paspaudus čia.

Su jauduliu laukiu ateinančio šeštadienio. Mano „Iš vieno pasaulio į kitą“ studijos pasipildo vieša diskusija: (15) Diskusija-susitikimas „Kaip Dzūkijos sūrininkai keičia pasaulį" | Facebook.







​Pasitelkę kaimynus iš Dargužių, Krūminių, Puodžių ir Rudaminos kaimų ir VDU/VU profesorius mintyse atkartosime per dešimtmetį nueitą kelią – nuo gamtos prieglobsčio Kalvių miškuose ir pievose, prie tradicinio Dargužių kaimo, nuo sūrininkų bendruomenės kūrimo iki „Sūrininkų Namų“ verslo.

Atkeliavę į Puodžių apylinkes atradome ūkines veiklas, paremtas rūpestingumu ir atsakomybę už savo gyvenamą teritoriją.

Štai mano įžanginis šeštadienio diskusijos žodis:

​Gyvename Antropoceno ( Anthropocene - Wikipedia) paskutiniame amžiuje? Taip, jeigu pasak SNO 2018 metais paskelbto pranešimo mums liko ne daugiau kaip 10 metų, kad įvyktų radikalūs žmonijos pokyčiai. Kitu atveju XXI amžius bus žmogaus paskutinis amžius. 2020 metais SNO skelbia ekstremalią padėtį dėl klimato kaitos problemų. Dėl žmogaus veiklos jau dabar esame praradę 70 procentų bioįvairovės, energijos vartojimas per CO2 emisiją jau pakeitė ir vis greičiau keičia mūsų klimatą, aplinkos cheminė ir atliekų tarša alina mūsų ploną humuso paviršių.

Pasaulis mums davė skaudžią pamoką – Covid-19 pandemiją. Mano mėgiamas prancūzų filosofas Bruno Latour kalba – kokie pažeidžiami ir trapūs mes esame. Kaip griūna, atrodo, šimtmečiais gyvavusios normos ir taisyklės, kai kovojam (vis dar) su nematomu priešu. Nesuprasdami, kad jis yra mūsų svečias ir mes esame jo svečiai. Būtų kvaila ir gaila, jei mes iš šios pamokos nieko neišmoktume, svajodami grįžti į ankstesnį gyvenimą. Siekiant mūsų gyvensenos pokyčių, filosofas Bernard Stiegler pasiūlė naudoti AAA (anoniminių alkoholikų asociacija) metodą. Pažymėdamas, kad esame valdomi priklausomybių.

​
Būtų kvaila ir gaila, kad gyvendami (vis dar) gražioje žaliuojančioje ir žydinčioje Dzūkijoje, turtingoje laukine gamta, miškais, pelkėmis, upėmis ir ežerais, apsvaigę nuo vartojimo malonumų, viską paverstume smėlėta, betono takais išraižyta dykyne. Tai priklauso nuo mūsų.

Šiandien susirinkome pakalbėti, kaip atsiranda atsakomybė už savo gyvenamą teritoriją?

2021-05-14
- Jūsų sūrininkas Valdas

0 Comments

2021-05-02. Politikos ribos. Politikos istorinė santrauka

3/5/2021

0 Comments

 
Picture
„Les limites du politique“ – taip skamba IV knygos „Iš vieno pasaulio į kitą“ skirsnis. Tų skirsnių iš viso IX. Tad yra visos galimybės iki metų pabaigos pabaigti šį savamokslių socialinių filosofinių studijų ciklą. Kaip ir žadėjau. Entuziazmas kartais blėsta, kartais ir vėl atgyja.

Ankstesniame tekste minėjau, kad studijuosiu valstybės (demokratijos???) neįgalumą spręsti socialinės nelygybės ir klimato kaitos klausimus.

Sąmoningai keleta savaičių nieko apie tai nekalbėjau, nes nenorėjau prisidėti prie choro prakutusių influencerių, kurie savo gana patrauklia rašliava į dulkes pradėjo trinti dabartinės vyriausybės pastangas suvaldyti, kovoti su pandemija. Kadangi iš prigimties esu pacifistas, tai netikiu, kad ši kova gali turėti sėkmingą pabaigą – stipriai nukraujuos abidvi pusės. Ir bet kokie politikai, atsidūrę šios kovos sūkuryje, tampa potencialiais savižudžiais. Kiek suprantu, savižudybės (kaip ir priklausomybių) prevencija – atviras kalbėjimas. Man patinka Šimonytė ir jos komandos atviras kalbėjimas. Man atrodo normalu, kad informacija gali keistis tris kartus per dieną. Man atrodo žmogiška sakyti – nežinau, jeigu tikrai nežinau. Ir nematau čia jokios komunikacijos problemos. Nebent kaip gerą komunikaciją vertintume demagogiją, melą ir išsisukinėjimą.

Bet nepatinka, kad nutylima, kas bus rytoj. Suprantu, kad žmogui būdinga tikėtis geresnio rytojaus ir ne šiandien geriausias laikas kalbėti apie rytdienos iššūkius. Bet jie yra. Kaip ir yra bloga vidinė nuojauta tos visuomenės kartos, kuri dar žada gyventi ilgus dešimtmečius. Kurie jau nebesvajoja kurti šviesią ateitį sau ir savo vaikams. Deja, mūsų senėjanti, vis dar išalkusi maisto, pramogų ir turto visuomenė to tiesiog negirdi, nemato. Ir tai irgi viena iš demokratijos problemų.

Bet grįžkime prie politikos ribų. Žodžio „politika“ etimologija politikos turi šaknis graikų kalboje polis – miestas (tik dabar supratau, iš ko kilęs Marijampolės pavadinimas – Marijos miestas?) Atsiradus miestams, susidarė gana didelės vieni kitų nepažįstančių žmonių grupės, kuriems iškilo tarpusavio sugyvenimo, agresijos, saugumo ir kitos problemos. Miestas pradėjo organizuotis – politinis organizavimasis. Kaip taisyklė, nuo pat pradžių miesto valdymas rėmėsi artimu santykiu su religija. Politinė valdžia susijo su religine valdžia. Žodis religija yra kilęs iš lotyniško religere – sujungti. Religija suteikė politinei valdžiai legitimumą, teisėtumą. Valdžia nuo dievo – kažkur girdėtas žodžių žaismas. Suteikiantis galią bausti, šalinti nepaklusniuosius.

Senovės Graikijoje, o po to – Romoje gimstanti demokratija įvardijo piliečius (teisingiau būtų sakyti – miestiečius, nes prancūziškai citoyenne, o angl. citizen – miestietis. Matyt Lietuvoje, kai atsirado žodis pilietis, miestų dar nebuvo – tik feodalų pilys), kurie turi teisę balsuojant spręsti miesto valdymo problemas. Bet ir tuo metu nei ne-graikai, nei moterys nebuvo laikomi miestiečiais, turinčiais balsavimo teisę. Kaip tik Romos imperijoje besivystant demokratijai atsirado krikščionybė, kuri pradžioje buvo opozicija valdžiai. Girdėtas dzūkiškas posakis „kas ciesoriaus – ciesoriui, kas dievo – dievui“. Jėzaus žodžiai skamba truputėlį kitaip: „Atiduokite Cezariui, kas yra Cezario, o Dievui – kas yra Dievo“.

(Įdomu, kada ir kaip dzūkams Cezaris pavirto į ciesorių?)

Tačiau IV amžiuje iki tol mažuma buvę ir Evangelijos (ne smurtui ir valdžios, ir religijos atskyrimas) besilaikanti krikščionybė jėga ir smurtu ¡¡¡ tampa valstybės religija. Nuo to momento jau popiežius inauguruoja (suteikia dievišką valdžią) karalius ir imperatorius. Bažnyčia taip pat prisiima teisę bausti kitatikius – sveiki atvykę į baisiausius inkvizicijos laikus. Beveik tūkstantis metų prabėgo, kol valdingos krikščionybės pagrindus sudrebino mokslo atradimai. Spinozos saviraiškos laisvės idėja padėjo pagrindus naujos demokratijos pasauliui. Dar senovės Graikijoje sugyveno individualus gėris, kuris veda į asmeninę laimę ir bendrasis gėris, kuris užtikrina taiką ir harmoniją. Tačiau pirmasis neturi užgožti bendrojo gėrio. Aristotelis aiškino: jei individas ieško tik savo asmeninės laimės ir per jo egoizmą žlunga bendrasis gėris – tokį miestietį reikia pašalinti iš miesto.

Iki atsirandant vartotojų visuomenei tautinė valstybė stengėsi geriau ar blogiau užtikrinti tautos saugumą, prisilaikant tam tikrų moralės principų. Tačiau nuo XX amžiaus antrosios pusės pamatai sujudėjo. Vartotojų visuomenė ir modernusis individualizmas sukėlė ryškius prieštaravimus.

Šiandien demokratija / politika / valdžia susiduria su trimis sudėtingais klausimais:

- Narciziškas vartotojiškumas miestietį / pilietį verčia visuomenėje ieškoti tik naudos sau, negalvojant, ką jis gali duoti visuomenei, valstybei. Politika vis tebeieško kelių, kaip kurti bendrąjį gėrį.

- Išsitrynusios etinės ir moralinės bendrosios normos. Sekuliari Vakarų civilizacija praradusi bendrąsias vienijančias vertybes.

- Naujausia problema – globalizacija. Šalia individualaus egoizmo atsirado valstybių egoizmas, dominavimas. Globali ekonomika, ekologija ir technologijos prašosi bendrų žaidimo taisyklių.

Deja, mūsų tautinių valstybių XIX amžiuje susikūrusi sandara mums neleidžia susitarti, kad gyvename vienoje žemėje.

Neįgali valstybė, neįgali demokratija, neįgali valdžia – būtų netolerantiška su ja kovoti. Gal kurkime naują?
​

2021-05-02
- draugiškai, sūrininkas Valdas

0 Comments

    Archyvai

    October 2021
    September 2021
    August 2021
    July 2021
    June 2021
    May 2021
    April 2021
    March 2021
    February 2021
    January 2021
    December 2020
    November 2020
    September 2020
    August 2020
    July 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    November 2019
    September 2019
    June 2019
    May 2019
    January 2019
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    June 2017
    February 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016
    September 2016
    August 2016
    July 2016
    June 2016
    May 2016
    April 2016
    March 2016

    Kategorijos

    All
    2007 Metų Vasara
    8.30 Val.
    Ar Sūrininkui Būtina Dėvėti Nudriskusią Sermėgą?
    BASTŪNAI SŪRININKAI ATRANDA ITALIJĄ
    Bastūnai Sūrininkai Atranda Italija. Monica - Mano Sesuo
    BASTŪNAI SŪRININKAI ATRANDA LATVIJĄ
    BASTŪNAI SŪRININKAI. DZŪKAMS IR RANKOVĖ - JŪRA
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. TERORIZMAS
    BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. THIBAUT
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. TOUR
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI. ŠVENTASIS MAURAS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. AŠTUNTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. DEVINTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. DEVINTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. I DIENA
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. II DIENA
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. II DIENA. TĘSINYS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. PENKTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. ŠEŠTA DALIS.
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. TREČIA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. TREČIA DALIS. TĘSINYS
    BASTŪNAI SŪRININKAI. ŪKININKŲ MOKYKLA
    CECILE
    FREDERIC
    Ganykloje
    Iracionalumas Dargužiuose (ir Ne Tik)
    Išlydėtuvės į Ganyklas
    KALĖDINIAMS PASISKAITYMAMS SŪRININKŲ BASTŪNŲ ĮSPŪDŽIAI IR ATRADIMAI IŠ PRANCŪZIJOS. KETVIRTA DALIS. PATARTINA PRIEŠ SKAITANT UŽKĄSTI
    KITAIP PILVAS TIKRAI PRADĖS GURGTI
    KLIMATO KAITA IR PRAKAPAVIČIAUS DYDŽIO VAZEREAU
    OŽKŲ PIEMENS DIENORAŠTIS
    OŽKŲ PIEMENS DIENORAŠTIS. ANTRA DALIS
    Šamanizmo Evoliucija
    Šizofreniškas Laikmetis Belaukiant Pavasario

    RSS Feed

Powered by Create your own unique website with customizable templates.