Tekstas yra iš socialinių ir filosofinių studijų „Iš vieno pasaulio į kitą“. Visus įrašus galima rasti paspaudus čia.
Su jauduliu laukiu ateinančio šeštadienio. Mano „Iš vieno pasaulio į kitą“ studijos pasipildo vieša diskusija: (15) Diskusija-susitikimas „Kaip Dzūkijos sūrininkai keičia pasaulį" | Facebook.
Pasitelkę kaimynus iš Dargužių, Krūminių, Puodžių ir Rudaminos kaimų ir VDU/VU profesorius mintyse atkartosime per dešimtmetį nueitą kelią – nuo gamtos prieglobsčio Kalvių miškuose ir pievose, prie tradicinio Dargužių kaimo, nuo sūrininkų bendruomenės kūrimo iki „Sūrininkų Namų“ verslo.
Atkeliavę į Puodžių apylinkes atradome ūkines veiklas, paremtas rūpestingumu ir atsakomybę už savo gyvenamą teritoriją.
Štai mano įžanginis šeštadienio diskusijos žodis:
Gyvename Antropoceno ( Anthropocene - Wikipedia) paskutiniame amžiuje? Taip, jeigu pasak SNO 2018 metais paskelbto pranešimo mums liko ne daugiau kaip 10 metų, kad įvyktų radikalūs žmonijos pokyčiai. Kitu atveju XXI amžius bus žmogaus paskutinis amžius. 2020 metais SNO skelbia ekstremalią padėtį dėl klimato kaitos problemų. Dėl žmogaus veiklos jau dabar esame praradę 70 procentų bioįvairovės, energijos vartojimas per CO2 emisiją jau pakeitė ir vis greičiau keičia mūsų klimatą, aplinkos cheminė ir atliekų tarša alina mūsų ploną humuso paviršių.
Pasaulis mums davė skaudžią pamoką – Covid-19 pandemiją. Mano mėgiamas prancūzų filosofas Bruno Latour kalba – kokie pažeidžiami ir trapūs mes esame. Kaip griūna, atrodo, šimtmečiais gyvavusios normos ir taisyklės, kai kovojam (vis dar) su nematomu priešu. Nesuprasdami, kad jis yra mūsų svečias ir mes esame jo svečiai. Būtų kvaila ir gaila, jei mes iš šios pamokos nieko neišmoktume, svajodami grįžti į ankstesnį gyvenimą. Siekiant mūsų gyvensenos pokyčių, filosofas Bernard Stiegler pasiūlė naudoti AAA (anoniminių alkoholikų asociacija) metodą. Pažymėdamas, kad esame valdomi priklausomybių.
Būtų kvaila ir gaila, kad gyvendami (vis dar) gražioje žaliuojančioje ir žydinčioje Dzūkijoje, turtingoje laukine gamta, miškais, pelkėmis, upėmis ir ežerais, apsvaigę nuo vartojimo malonumų, viską paverstume smėlėta, betono takais išraižyta dykyne. Tai priklauso nuo mūsų.
Šiandien susirinkome pakalbėti, kaip atsiranda atsakomybė už savo gyvenamą teritoriją?
2021-05-14
- Jūsų sūrininkas Valdas
Su jauduliu laukiu ateinančio šeštadienio. Mano „Iš vieno pasaulio į kitą“ studijos pasipildo vieša diskusija: (15) Diskusija-susitikimas „Kaip Dzūkijos sūrininkai keičia pasaulį" | Facebook.
Pasitelkę kaimynus iš Dargužių, Krūminių, Puodžių ir Rudaminos kaimų ir VDU/VU profesorius mintyse atkartosime per dešimtmetį nueitą kelią – nuo gamtos prieglobsčio Kalvių miškuose ir pievose, prie tradicinio Dargužių kaimo, nuo sūrininkų bendruomenės kūrimo iki „Sūrininkų Namų“ verslo.
Atkeliavę į Puodžių apylinkes atradome ūkines veiklas, paremtas rūpestingumu ir atsakomybę už savo gyvenamą teritoriją.
Štai mano įžanginis šeštadienio diskusijos žodis:
Gyvename Antropoceno ( Anthropocene - Wikipedia) paskutiniame amžiuje? Taip, jeigu pasak SNO 2018 metais paskelbto pranešimo mums liko ne daugiau kaip 10 metų, kad įvyktų radikalūs žmonijos pokyčiai. Kitu atveju XXI amžius bus žmogaus paskutinis amžius. 2020 metais SNO skelbia ekstremalią padėtį dėl klimato kaitos problemų. Dėl žmogaus veiklos jau dabar esame praradę 70 procentų bioįvairovės, energijos vartojimas per CO2 emisiją jau pakeitė ir vis greičiau keičia mūsų klimatą, aplinkos cheminė ir atliekų tarša alina mūsų ploną humuso paviršių.
Pasaulis mums davė skaudžią pamoką – Covid-19 pandemiją. Mano mėgiamas prancūzų filosofas Bruno Latour kalba – kokie pažeidžiami ir trapūs mes esame. Kaip griūna, atrodo, šimtmečiais gyvavusios normos ir taisyklės, kai kovojam (vis dar) su nematomu priešu. Nesuprasdami, kad jis yra mūsų svečias ir mes esame jo svečiai. Būtų kvaila ir gaila, jei mes iš šios pamokos nieko neišmoktume, svajodami grįžti į ankstesnį gyvenimą. Siekiant mūsų gyvensenos pokyčių, filosofas Bernard Stiegler pasiūlė naudoti AAA (anoniminių alkoholikų asociacija) metodą. Pažymėdamas, kad esame valdomi priklausomybių.
Būtų kvaila ir gaila, kad gyvendami (vis dar) gražioje žaliuojančioje ir žydinčioje Dzūkijoje, turtingoje laukine gamta, miškais, pelkėmis, upėmis ir ežerais, apsvaigę nuo vartojimo malonumų, viską paverstume smėlėta, betono takais išraižyta dykyne. Tai priklauso nuo mūsų.
Šiandien susirinkome pakalbėti, kaip atsiranda atsakomybė už savo gyvenamą teritoriją?
2021-05-14
- Jūsų sūrininkas Valdas
RSS Feed
