SŪRININKŲ NAMAi
SŪRIO KULTŪROS ŽIDINYS
  • Naujienos
  • Sūrių ir kt. produktų lauknešėliai
    • Keliaujantis / nokstantis lauknešėlis „Ožkų Banda“
    • Lauknešėlis verslui / šventei visoje Lietuvoje!
  • Piemens dienoraštis
  • Mūsų sūriai
    • Sūrininkų Rasos ir Valdo sodyba „Paskui saulę ir ožkas“
    • Ginta ir Juozas Novikevičiai – Kijutiškių k., Varėnos r.
    • Lilija ir Stasys Rizgeliai – Paežerėlių k., Trakų r.
  • Reportažai / metraštis
    • Sūrio metraštis >
      • Sūrio istorija
      • Sūris mene
      • Sūrių įvairovė
      • Metraštininkai
  • Sūrininko amatas
    • Sūrininkystės mokykla >
      • 2017 pavasaris
      • 2018 ruduo
    • Straipsniai ir mokymų medžiaga >
      • Sūrių receptai
      • Įvykę mokymai
      • Straipsniai
    • Naudingos nuorodos ir literatūra
  • Trijų ežerų HUB

ožkų piemens dienoraštis

29/3/2016

0 Comments

 
        Draugai klausia - kaip sekasi, ką šiemet veiki? Tik truputį pagalvojęs atsakau - dirbu pas Rasą piemeniu. Pradėjau nuo Velykų ir taip kiekvieną dieną, žygiuojame su ožkomis, vos ne trejetą kilometrų pirmyn ir tiek pat atgal. Ožkų ganymas, tai ne karvių, niekada nesustojam, žingsnis- kąsnis, kąsnis - žingsnis ir taip nuolat pora valandų, tol kol prikemšamas didysis skrandis. Tada bėgte namo, kad atsigėrus tyro vandens galima būtų pusdienį gulinėti, atrajoti ką prikimšo pievoje ir rimtai viską sukramtyti.
            Oje, viskas tilpo į tris sakinius, nors kiekvieną dieną praleidžiame drauge su ožkomis trejetą-ketvertą valandų, kurios pilnos įspūdžių, pastebėjimų, mąstymo, kalbėjimo. Taip taip, kalbėjimo, nes eidamas į ganyklas nešuosi telefoną, kad ir seną, visiškai neišmanų, bet turintį ryšį su pasauliu. Prieš porą mėnesių, tik tik pradėjęs ganyti, beveik visą laiką praleisdavau bendraudamas su visais, bet tik ne su ožkomis, tačiau su kiekviena diena vis mažiau ir mažiau skambučių, tad šiandien tvirtai pasakiau, noriu  rašydamas pasidalinti tuo ką matau, ką uodžiu, ką girdžiu.
 
Ką girdžiu? 
            Prieš išeidamas mūsų kieme  girdžiu ožkų bliovimą, tai raginimas, kad gana dirbti sūrinėje, jau laikas žygiuoti į ganyklas. Gerai, žygiuojam.
            Vos išėjus pro vartus, baisus šunų lojimas, kaimynų dobermanas už tvoros,  mūsų Zuikis prie ožkų, ožkos įsitempę kaip stygos, ausys pakeltos, atidžiai stebi vedlį, t.y. mane. Norėčiau ir aš užrikti ant kaimyno, kam tą beprotį šunį laikai? Ačiū dievui, jau 20 metrų praėjom, dar liko 2880, bet gal ne tokių baisių?
            Einame per kaimą ir girdime “styginių orkestrą”, vienu metu veikia du benzopjūklai ir gal kokie trys  vejos “trimeriai”. Ausis neišlavėjus, negaliu tiksliai  pasakyti  kiek jų ir pas kokį kaimyną, bet ožkos reaguoja ramiai, viskas gerai, kaimynai sugrįžo savaitgaliui į kaimą pailsėti, bet išsigandę rytmečio tylos ginasi erdvę raižančiais ginklais.
            Priekyje matosi laukai, išgirstame pirmuosius paukščius, nei ožkos, nei aš jų nepažįstu, tai paskabydami pakelės žoles  ramiai žygiuojam tolyn. Mus prisiveja nors ir apdulkėjusi, bet naujos laidos Subaru. Prie vairo nekantrus jaunasis ūkininkas, o gal miškų prižiūrėtojas, skubantis apžvelgti žemę ar mišką iš kurio galima neblogą pinigėlį išspausti. Reikia skubėti, kai tik pradedam galvoti apie pinigus iš karto žingsnis pagreitėja. Ožkos to nesupranta, bet išsiskleidę visu kelio pločiu didina greitį, galvodamos, kad atsirado naujas piemuo, kuris jas gena.  Bet greitai posūkis, tiltelis į ganyklas, o Subaru nušvilpė drauge su dulkių debesiu.
            Mums prieš akis laukai, pievos, bet nėra kada klausyti, reikia pasirinkti kurioje pievoje šiandien ganysimės. Ožkoms lengviau, jos  nežino, to ką aš žinau. Aš žinau, kad visi šie laukai ir pievos kažkam priklauso: vienai, gyvenančiai Vilniuje, trejetas hektarų nenaudojamos (bet deklaruojamos, kad gautų išmokas) pievos, kitam, gyvenančiam nežinia kur, bet turinčiam labai labai didelį traktorių, mažiausiai dešimties hektarų grikių laukas, po to vėl  nuskuręs hektarėlis pievutės, už kurio nei tai kviečiai, nei tai miežiai. Visąlaik buvau silpnas agronomijoje, niekada nesupratu, kaip tą žemę reikia arti ir akėti, kad nebūtų piktžolių? Bet tada gal pasėti grūdai irgi neaugs? Palauk, palauk, nėra kada galvoti, ožkos jau pilnomis burnomis, net nepamačiau ką nugriebė?  Miežių, kviečių ir visų kitų nepažįstamų želmenų nevalia, žmogus arė, sėjo, smėlį vartė, dulkes kėlė, čia ne ožkoms. Mums pakelės žolė, melioracijos griovio šlaitas, krūmo lapas.
            Šiek tiek meluoju. Ne visai kaimynas, bet geravalis žmogus mums leido ganytis vienoje pamiškės pievoje, pilnoje krūmokšnių ir jaunų medelių. Valio, tai mūsų ožkų rojus. Deja, iki jo ir reikia nužygiuoti tuos tris kilometrus, kuriuos greitu žingsniu įveikiame per pusvalandį. Kartais skrandis tiek laiko neištveria  ir ožkos šuoliais pasileidžia į kažkieno  apleistą pievą. Kieno? Kaip ir ožkos nežino, aš irgi nežinau. Bausti gali tik Dievulis, žmogus neturi teisės, taip save guosdamas saugau želmenų laukus nuo smalsių ožkų žvilgsnių ir jei nekalbu telefonu, tai viskas gerai, Dievulis nebaudžia. Jei pradedu kalbėti, tai Zuikiui pasidaro nuobodu, ožkos greitai pasinaudoja dėmesio stoka ir laukuose pasigirsta rykštės pliaukšėjimas, švilpimas, komandos Zuikiui. Po penkių minučių vėl ramybė. Dviejų valandų ramybė, po kurios vėl grįšime į civilizaciją.
Grįždamas papasakosiu ką matau. Nežinau kaip bus su uosle, nes sloga nosį užkimšo, o ir šiaip su amžiumi ši juslė atrofuojasi.
 
POST SCRIPTUM
 
Kaimo garsų tema siūlau paskaityti Vytauto Kinčinaičio pasakojimą “Žolės valdžia” (Šiaurės Atėnai, Nr 13, pls 10,  http://www.satenai.lt/pdf-archyvas/2015-m/). Pasirodo tas žolės pjovimas ne toks jau nekaltas miestiečio ir kaimiečio vyriškas žaidimas. Ta pačia proga sukūriau šūkį : “Vyrai, kam jums tos problemos, atsisakykite to tri(p)(m)erio”. Tik nežinau kaip jį viešiau paskelbti.
0 Comments

    Archyvai

    October 2021
    September 2021
    August 2021
    July 2021
    June 2021
    May 2021
    April 2021
    March 2021
    February 2021
    January 2021
    December 2020
    November 2020
    September 2020
    August 2020
    July 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    November 2019
    September 2019
    June 2019
    May 2019
    January 2019
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    June 2017
    February 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016
    September 2016
    August 2016
    July 2016
    June 2016
    May 2016
    April 2016
    March 2016

    Kategorijos

    All
    2007 Metų Vasara
    8.30 Val.
    Ar Sūrininkui Būtina Dėvėti Nudriskusią Sermėgą?
    BASTŪNAI SŪRININKAI ATRANDA ITALIJĄ
    Bastūnai Sūrininkai Atranda Italija. Monica - Mano Sesuo
    BASTŪNAI SŪRININKAI ATRANDA LATVIJĄ
    BASTŪNAI SŪRININKAI. DZŪKAMS IR RANKOVĖ - JŪRA
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. TERORIZMAS
    BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. THIBAUT
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. TOUR
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI. ŠVENTASIS MAURAS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. AŠTUNTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. DEVINTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. DEVINTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. I DIENA
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. II DIENA
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. II DIENA. TĘSINYS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. PENKTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. ŠEŠTA DALIS.
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. TREČIA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. TREČIA DALIS. TĘSINYS
    BASTŪNAI SŪRININKAI. ŪKININKŲ MOKYKLA
    CECILE
    FREDERIC
    Ganykloje
    Iracionalumas Dargužiuose (ir Ne Tik)
    Išlydėtuvės į Ganyklas
    KALĖDINIAMS PASISKAITYMAMS SŪRININKŲ BASTŪNŲ ĮSPŪDŽIAI IR ATRADIMAI IŠ PRANCŪZIJOS. KETVIRTA DALIS. PATARTINA PRIEŠ SKAITANT UŽKĄSTI
    KITAIP PILVAS TIKRAI PRADĖS GURGTI
    KLIMATO KAITA IR PRAKAPAVIČIAUS DYDŽIO VAZEREAU
    OŽKŲ PIEMENS DIENORAŠTIS
    OŽKŲ PIEMENS DIENORAŠTIS. ANTRA DALIS
    Šamanizmo Evoliucija
    Šizofreniškas Laikmetis Belaukiant Pavasario

    RSS Feed

Powered by Create your own unique website with customizable templates.