SŪRININKŲ NAMAi
SŪRIO KULTŪROS ŽIDINYS
  • Naujienos
  • Sūrių ir kt. produktų lauknešėliai
    • Keliaujantis / nokstantis lauknešėlis „Ožkų Banda“
    • Lauknešėlis verslui / šventei visoje Lietuvoje!
  • Piemens dienoraštis
  • Mūsų sūriai
    • Sūrininkų Rasos ir Valdo sodyba „Paskui saulę ir ožkas“
    • Ginta ir Juozas Novikevičiai – Kijutiškių k., Varėnos r.
    • Lilija ir Stasys Rizgeliai – Paežerėlių k., Trakų r.
  • Reportažai / metraštis
    • Sūrio metraštis >
      • Sūrio istorija
      • Sūris mene
      • Sūrių įvairovė
      • Metraštininkai
  • Sūrininko amatas
    • Sūrininkystės mokykla >
      • 2017 pavasaris
      • 2018 ruduo
    • Straipsniai ir mokymų medžiaga >
      • Sūrių receptai
      • Įvykę mokymai
      • Straipsniai
    • Naudingos nuorodos ir literatūra
  • Trijų ežerų HUB

Kraujo kvapas mane svaigina. Jūsų ne?

13/8/2021

0 Comments

 
Picture
Buvau pasodintas į Vilniaus miesto daboklę Pylimo gatvėje. Buvau teisiamas už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Jie bučiau neatgailavęs, tai bučiau buvęs teisiamas už pareigūno sužalojimą. Seime dalyvavau spaudos konferencijoje šalia opozicijos politikierių. Visiškai neatsimenu, kas tada buvo valdžioje, tai nebuvo svarbu.

Nors tai buvo prieš gerus 15 metų, tačiau adrenalino antplūdį prisimenu ir dabar. Ir nors priežastys buvo visiškai niekinės, buvo įdomu tapti mini herojumi, kovojančiu ne tik žodžiu (bet ir fiziniu veiksmu) su valstybės institucija. O ką reiškia policijoje verkianti, už širdies besilaikanti ir validolio prašanti moteris? Ir ne viena. O ką reiškia staiga suaktyvėjęs draugų ratas, per pažįstamus siekiantis išlaisvinti iš daboklės – ūkininkui gi reikia ožkas melžti, negali sėdėti daboklėje iki nakties.

Prisimenu analogišką situaciją Normandijoje, Žan-Žako fermoje. Visą savaitgalį man vienam reikėjo prižiūrėti „Ferme de Pincheloup“, nes po supermarketo „išniekinimo“ (jame ŽŽ su draugais patalpino avis ir telyčias), jie buvo uždaryti ir gavo nemenką baudą, kurią vėliau sumokėjo solidarūs valgytojai.

Visiškai nesistebiu, kad atsiranda kumštininkų vyrukų, kurie tik ir laukia progos kam užduoti. Kraujo kvapas labai svaigina. O jūsų ne? Minios palaikymas mane svaigina. O jūsų ne?

Atrodo, kad kumštininkai be minios neilgai svaigsta, gavę atgal – greit išsiblaivo.

Didžiausia problema ne kumštininkai, o minia. Kodėl ji čia, ko ji nepatenkinta? Ir t. t. Galima užduoti tūkstančius klausimų ir gausime tūkstančius visai racionalių atsakymų. Dažnai tai būna ilgalaikės pagirios po audringo ūžavimo.

Ir vėlgi grįžtu prie Gintauto Mažeikio „Po pono ir tarno“. Jei mūsų sąmonėje – valstybė – ponas, o mes – tarnautojai, tai nesunku suprasti, kad valstybė žygiuoja į vieną pusę, tarnas – į kitą. Minia nori duonos ir žaidimų, tai ką valdžia žada, bet nesugeba ir niekada nesugebės išpildyti. Bet stengiasi iš paskutiniųjų – nemokami koncertai, patriotinis himno giedojimas, betonuoti miestai, miesteliai ir vis dar ¡ atsiliekantys kaimai. Atlyginimų didėjimas, produktų pigėjimas – viskuo pasirūpina valdžia.

Ei tu mužike, nelįsk čia su savo samprotavimais, kad nei žmogus, nei jo teritorija nelabai kam rūpi, tai gal mes imsimės rūpintis savimi ir savo teritorija?

Panašu, kad turime tarnų minią. Ir ji reguliariai, laikas nuo laiko nušluoja esančią, kad ir super intelektualią ir protingą valdžią.

Kumštininkus išblaivinsim, tam valstybė turi visas galimybes. Bet kaip išblaivinti tarnų minią?

Gal reikia baigti ją girdyti? Nuolankiai prisipažinus, kad karalius yra nuogas, pradėsime kalbėtis.

Pokalbis bus labai ilgas ir emocingas. Citata iš knygos „Iš vieno pasaulio į kitą“ – „Žmogus – kupina paradoksų būtybė – nuolat deklaruoja būti nepriklausomu pačiam priimant sprendimus, tačiau negali išgyventi be ryšių su kitais. Istorija rodo, kaip sunku rasti kompromisą tarp asmeninės ir kolektyvinės laimės.“

2021-08-12
​Valdas


Picture
0 Comments

Asmeninių ir viešųjų interesų konfliktas

4/8/2021

0 Comments

 
Picture
Ne, tai ne apie valdininkų ar politikų korupciją. Jei ji egzistuoja, tai yra specialios tarnybos, kurios su tuo kovoja.

Mes kalbėsim apie su klimato kaita susijusį egoizmą. Frederic Lenoir išskiria trijų lygių egoizmą:
  • Nacionalinių valstybių;
  • Verslo kompanijų (nuo savęs patikslinsiu – ypač tų, kurios (arba kurių akcininkai) niekaip nesusijusios su teritorija);
  •  Asmeninis egoizmas.​
Dar pridėčiau – bendruomeninis, kurio išraišką matome šiandien, kai Lietuvoje sprendžiame pabėgėlių klausimą. Atrodytų nieko naujo – o kas gi norė(tų)jo gyventi prie čigonų taboro? Nesunku nuspėti, kokios priežastys, kokie mitai, baubai užsilikę mūsų sąmonėje. Mes tiesiog bijome, dažnai instinktyviai, patys nesuprasdami ko. Nusikaltimų, kito tikėjimo, kitų tradicijų, kito bendravimo.

Tad stipri (o tai reiškia uždara ir atspari?) bendruomenė šiandien išreiškia patį brutaliausią egoizmą – o kodėl pas mus? O kodėl ne kitur? Kiekvienam save gerbiančiam kaime yra (už savivaldybės ar valstybės biudžeto finansuotas) bendruomenės centras, įrengtos patalpos, dažnai su virtuve ir visais patogumais. Save vadinančios bendruomenėmis, dažnai trijų žmonių asociacijos, desperatiškai rašo projektus, kaip perkant treniruoklius įveiklinti šias patalpas ir štai puiki išeitis – galimybė apgyvendinti vieną ar daugiau  pabėgėlių šeimų, susipažinti su kita kultūra. Atverti savo vidinio grožio ir gėrio slėpinius ir stiprinti tarpusavio kaimynystės santykius. Net ir treniruokliai būtų įveiklinti.

Šiandien net nekalbam apie žmogiškąjį solidarumą ir pagalbą – nelaimingiems žmonėms, dažnai apgautiems rožinių iliuzijų. Labai įdomūs ir patriotai – pasipuošę tautinėmis vėliavomis ir sutartinai vos sugiedoję valstybinį himną, nusispjauna ant Lietuvos problemų. Čia ne mūsų, čia jūsų problemos.

Niekados nesu giedojęs Lietuvos himno, nei karto nebuvau susikibęs rankomis Liepos 6-ąją ir nežadu to daryti. Meluoju – giedojau ir rankomis buvau susikibęs, kai prieš 30 metų Sąjūdžio pakviesti važiavome į Baltijos kelią. Šiandien mano Lietuva kita – kaip ir kitas pasaulis, kuriame gyvenu.

Grįžtu prie klimato kaitos problematikos ir prie egoizmo. Jei neklystu, tai šiandien vidutinis JAV gyventojas per metus išskiria į atmosferą 15 tonų CO2. Lietuvis – 5 tonas. Mes visa širdimi trokštame gyventi, kaip Amerikoje¡¿ ir šauktukas ir klaustukas. Tam, kad Žemės klimatas būtų daugmaž stabilus – visi turėtume „išmesti“ ne daugiau kaip 2 tonas. Tai čia tik vidurkiai. Pasidalijimas toje pačioje šalyje ar bendruomenėje, ar pasaulyje tiesiogiai proporcingas turtinei nelygybei.

Ir kaip mes čia spręsime CO2 problemas – kol kas niekaip. Iš 195 pasaulio šalių, kurios pasirašė istorinį Paryžiaus klimato kaitos susitarimą – praėjus penkiems metams tik 13 realiai pradėjo mažinti bendrą CO2 kiekį. Visos kitos stabiliai didino. Tame tarpe ir mūsų miela Lietuva, nes mūsų BVP stabiliai auga, gerovė klesti net ir be narcizų politinės lyderystės. O dabar įsivaizduokime, kad atsiranda politinis savižudis ir sako – gana, pabaliavojom, laikas apmokėti sąskaitą, ir didelę sąskaitą, kurią mums pateikia kreivai besišypsantis barmenas. Košmaras! – ne, nesutinku. Toliau gersiu, pachmielinsiuosi ir vėl gersiu. Gal net ir barmeną nudobsiu, kad ant nervų negrotų. Gal prisimenate, kodėl lietuviai nuolat pykdavo ant žydų? Prisimename to pykčio pasekmes. Todėl, kad buvo skolingi. Ne žydai lietuviams, bet lietuviai žydams, tiems bjauriems palūkininkams. Per tą laiką gal nusibaigs kaimynas, o gal ir vaikas uždus – ką padarysi. Tai ne mano problemos.

Nieko keisto, kad kaimo bendruomenė tokia pati mini egoistinė valstybėlė, kurioje tiesiog negali atsirasti tokio savižudžio lyderio. Nebent tai būtų bendruomenė be lyderio.

Nieko naujo, kad verslo įmonės (išskyrus retus atvejus, kai reikia žalinti įvaizdį) nieko realiai nedaro, jei nėra verčiamos imtis veiksmų.

Nemažai klimato kaitos aktyvistų mano, kad turime priimti nepaprastos padėties (o ji tikrai nėra paprasta) nutarimus, kurie būtų viršesni už nacionalinius, verslo, bendruomeninius ir, aišku, asmeninius. Artėja lapkričio mėnesio pasaulio valstybių susitikimas Glazge. Matysim, kiek pajudėsim ta kryptimi.
​
Netolimoje ateityje neapsieisime be tarptautinių susitarimų ir jų vykdymo kontrolės, bet jų vykdymas kainuos daug. Nežmoniškai daug . Turim paveikslą prieš akis – dabartinė pabėgėlių krizė. Trūksta tik raudonos spalvos.

Kažkas iš prancūzų filosofų kolapsologų  yra pasakęs: Covid 19 – tai aperityvas prieš paskutinę vakarienę.

Lietuvoje apsimetame, kad karantinas praėjo be pasekmių. Pamokos neišmokom, neišsiblaivėm.

Simbolinį aperityvą geriam dabar – ir labai kartų. Lyg gryną Campari ar Pomerol.

​2021-08-04, Valdas

0 Comments

    Archyvai

    October 2021
    September 2021
    August 2021
    July 2021
    June 2021
    May 2021
    April 2021
    March 2021
    February 2021
    January 2021
    December 2020
    November 2020
    September 2020
    August 2020
    July 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    November 2019
    September 2019
    June 2019
    May 2019
    January 2019
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    June 2017
    February 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016
    September 2016
    August 2016
    July 2016
    June 2016
    May 2016
    April 2016
    March 2016

    Kategorijos

    All
    2007 Metų Vasara
    8.30 Val.
    Ar Sūrininkui Būtina Dėvėti Nudriskusią Sermėgą?
    BASTŪNAI SŪRININKAI ATRANDA ITALIJĄ
    Bastūnai Sūrininkai Atranda Italija. Monica - Mano Sesuo
    BASTŪNAI SŪRININKAI ATRANDA LATVIJĄ
    BASTŪNAI SŪRININKAI. DZŪKAMS IR RANKOVĖ - JŪRA
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. TERORIZMAS
    BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. THIBAUT
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. TOUR
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI. ŠVENTASIS MAURAS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. AŠTUNTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. DEVINTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. DEVINTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. I DIENA
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. II DIENA
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. II DIENA. TĘSINYS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. PENKTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. ŠEŠTA DALIS.
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. TREČIA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. TREČIA DALIS. TĘSINYS
    BASTŪNAI SŪRININKAI. ŪKININKŲ MOKYKLA
    CECILE
    FREDERIC
    Ganykloje
    Iracionalumas Dargužiuose (ir Ne Tik)
    Išlydėtuvės į Ganyklas
    KALĖDINIAMS PASISKAITYMAMS SŪRININKŲ BASTŪNŲ ĮSPŪDŽIAI IR ATRADIMAI IŠ PRANCŪZIJOS. KETVIRTA DALIS. PATARTINA PRIEŠ SKAITANT UŽKĄSTI
    KITAIP PILVAS TIKRAI PRADĖS GURGTI
    KLIMATO KAITA IR PRAKAPAVIČIAUS DYDŽIO VAZEREAU
    OŽKŲ PIEMENS DIENORAŠTIS
    OŽKŲ PIEMENS DIENORAŠTIS. ANTRA DALIS
    Šamanizmo Evoliucija
    Šizofreniškas Laikmetis Belaukiant Pavasario

    RSS Feed

Powered by Create your own unique website with customizable templates.