 |  |
Pirmoji karantino savaitė buvo košmariška. Mūsų partnerių gurmaniškų parduotuvėlių pardavimai smuktelėjo beveik 70 proc., o pieno (ir sūrių) gamyba ūgtelėjo 50 proc.
Sunerimę žmonės ne tik kad mažiau vaikšto po parduotuves, bet ir atėję prašo kasdienio vartojimo pieno produktų – varškės, šviežių sūrių ir pan. Žmonės labiau gamina namuose. O tai iš esmės pakeitė skubančio miesto maisto vartojimo įpročius. Tad sėdom su Dovile prie kompų ir pradėjom savo pirmąją košmarišką Pavasarinių sūrio lauknešėlių savaitę.
Kokie valgytojų prioritetai yra šiuo metu?
- asmeninis saugumas: neužsikrėsti ir neužkrėsti kitų;
- finansinis saugumas: neišleisti daugiau pinigų negu uždirbu (arba visai šiuo metu neuždirbu…)
- pasiekiamumas: rasti produktus netoliese ir pasiekti pėsčiomis;
- asmeninė sveikata: maitinis sveikai, stiprinti savo atsparumą.
Siūlydami Lauknešėlių sistemą, kaip atsakome į aukščiau išvardytus punktus?
- jokio kontakto su pinigais ir pardavėju;
- lauknešėlis tiesiai iš gamintojo rankų su minimaliomis platinimo sąnaudomis, solidari produktų kaina;
- maksimaliai platus atsiėmimo tinklas – Maisto ambasadų projektas;
- švieži ir lengvai įsisavinami ožkos pieno produktai.
Atrodo, viskas iki detalių paprasta, bet slepiasi vienas didelis BET. Valgytojai iki galo net nežino, kas bus tame lauknešėlyje. Įdėsime tai, ką turim pagaminę geriausio. Šią savaitę Lauknešėlis vienos sudėties visiems, tačiau – „oi ne, moku pinigus ir negaliu rinktis?“ Ne, negalite, nes taip sugriūva visa paprastumo sistema ir išauga platinimo kaštai.
Didžiausias atradimas
Visgi valgytojų amžius, optimizmas ir pasitikėjimas. Didžioji dauguma Lauknešėlių valgytojų nuo 20 iki 40 metų. Jie pasitiki savo sūrininku. Kaip nuostabu! Ir kaip sunku… Kiekvieną detalę turi apgalvoti, padaryti, jokio atsainumo, arba – „oi, nespėjau.“ Abu su Rasa baigiam nusibaigti, slegiami tokios didelės atsakomybės, kurios negalim deleguoti niekam kitam.
Antras atradimas
Miesto Laboratorija Antakalnyje. Esu gyvenęs Vilniuje, Pilies gatvėje. Išvažiavau į kaimą… Jei grįžčiau į Vilnių, tai tik dėl Miesto Laboratorijos, dėl Godos entuziazmo. Apsilankykite visi, rekomenduoju. Dabar virtualiai.
Trečias atradimas
16i kava. Super mini coffee break Naujamiestyje. Svajonėse apie gyvenimą Vilniuje, savo darbo dieną pradėčiau 16i kava, o pabaigčiau Miesto Laboratorijoje.
Tikiu, kad artimiausiu laiku su Goda iš Miesto Laboratorijos ir Simona iš 16i kava drauge pagalvosime, kaip įkurti tikrą kaimo Maisto ambasadą, kur prieglobstį rastų išsigandęs duonos kepėjas, pomidorų ar krienų augintojas, o gal sūrininkas Valdas.
Netektis viena, bet labai kurioziška
Su Petru V. stovime prie Tymo turgaus prieigų ir atsidarę bagažinę dalijam užsakytus ir apmokėtus Pavasarinius sūrio lauknešėlius. Petras klausia: „o kodėl ne pačiame turguje, ant prekystalio?“
„Mane išvarė iš turgaus, – atsakau ir cituoju asociacijos „Tymo turgelis“ direktoriaus, obuolių augintojo žodžius, – Valdo nelegali prekyba jam užtrenkė duris Tymo turgelyje visiems laikams ir taškas. VILNIAUS mieste yra daug kitų erdvių. Su pagarba, Gediminas Cijūnaitis.“
Petras juokiasi, klausia, ką čia prisidirbau. Taip, atrodo, kad prisidirbau – 5 lauknešėlius padalinau žmonėms.
Paskutinis Petro klausimas išmušė iš vėžių: „ar ginklą turi?“
„Kokį ginklą? Kam? Niekada. Nenoriu ir bijau.“
Sunerimę žmonės ne tik kad mažiau vaikšto po parduotuves, bet ir atėję prašo kasdienio vartojimo pieno produktų – varškės, šviežių sūrių ir pan. Žmonės labiau gamina namuose. O tai iš esmės pakeitė skubančio miesto maisto vartojimo įpročius. Tad sėdom su Dovile prie kompų ir pradėjom savo pirmąją košmarišką Pavasarinių sūrio lauknešėlių savaitę.
Kokie valgytojų prioritetai yra šiuo metu?
- asmeninis saugumas: neužsikrėsti ir neužkrėsti kitų;
- finansinis saugumas: neišleisti daugiau pinigų negu uždirbu (arba visai šiuo metu neuždirbu…)
- pasiekiamumas: rasti produktus netoliese ir pasiekti pėsčiomis;
- asmeninė sveikata: maitinis sveikai, stiprinti savo atsparumą.
Siūlydami Lauknešėlių sistemą, kaip atsakome į aukščiau išvardytus punktus?
- jokio kontakto su pinigais ir pardavėju;
- lauknešėlis tiesiai iš gamintojo rankų su minimaliomis platinimo sąnaudomis, solidari produktų kaina;
- maksimaliai platus atsiėmimo tinklas – Maisto ambasadų projektas;
- švieži ir lengvai įsisavinami ožkos pieno produktai.
Atrodo, viskas iki detalių paprasta, bet slepiasi vienas didelis BET. Valgytojai iki galo net nežino, kas bus tame lauknešėlyje. Įdėsime tai, ką turim pagaminę geriausio. Šią savaitę Lauknešėlis vienos sudėties visiems, tačiau – „oi ne, moku pinigus ir negaliu rinktis?“ Ne, negalite, nes taip sugriūva visa paprastumo sistema ir išauga platinimo kaštai.
Didžiausias atradimas
Visgi valgytojų amžius, optimizmas ir pasitikėjimas. Didžioji dauguma Lauknešėlių valgytojų nuo 20 iki 40 metų. Jie pasitiki savo sūrininku. Kaip nuostabu! Ir kaip sunku… Kiekvieną detalę turi apgalvoti, padaryti, jokio atsainumo, arba – „oi, nespėjau.“ Abu su Rasa baigiam nusibaigti, slegiami tokios didelės atsakomybės, kurios negalim deleguoti niekam kitam.
Antras atradimas
Miesto Laboratorija Antakalnyje. Esu gyvenęs Vilniuje, Pilies gatvėje. Išvažiavau į kaimą… Jei grįžčiau į Vilnių, tai tik dėl Miesto Laboratorijos, dėl Godos entuziazmo. Apsilankykite visi, rekomenduoju. Dabar virtualiai.
Trečias atradimas
16i kava. Super mini coffee break Naujamiestyje. Svajonėse apie gyvenimą Vilniuje, savo darbo dieną pradėčiau 16i kava, o pabaigčiau Miesto Laboratorijoje.
Tikiu, kad artimiausiu laiku su Goda iš Miesto Laboratorijos ir Simona iš 16i kava drauge pagalvosime, kaip įkurti tikrą kaimo Maisto ambasadą, kur prieglobstį rastų išsigandęs duonos kepėjas, pomidorų ar krienų augintojas, o gal sūrininkas Valdas.
Netektis viena, bet labai kurioziška
Su Petru V. stovime prie Tymo turgaus prieigų ir atsidarę bagažinę dalijam užsakytus ir apmokėtus Pavasarinius sūrio lauknešėlius. Petras klausia: „o kodėl ne pačiame turguje, ant prekystalio?“
„Mane išvarė iš turgaus, – atsakau ir cituoju asociacijos „Tymo turgelis“ direktoriaus, obuolių augintojo žodžius, – Valdo nelegali prekyba jam užtrenkė duris Tymo turgelyje visiems laikams ir taškas. VILNIAUS mieste yra daug kitų erdvių. Su pagarba, Gediminas Cijūnaitis.“
Petras juokiasi, klausia, ką čia prisidirbau. Taip, atrodo, kad prisidirbau – 5 lauknešėlius padalinau žmonėms.
Paskutinis Petro klausimas išmušė iš vėžių: „ar ginklą turi?“
„Kokį ginklą? Kam? Niekada. Nenoriu ir bijau.“
RSS Feed
