SŪRININKŲ NAMAi
SŪRIO KULTŪROS ŽIDINYS
  • Naujienos
  • Sūrių ir kt. produktų lauknešėliai
    • Keliaujantis / nokstantis lauknešėlis „Ožkų Banda“
    • Lauknešėlis verslui / šventei visoje Lietuvoje!
  • Piemens dienoraštis
  • Mūsų sūriai
    • Sūrininkų Rasos ir Valdo sodyba „Paskui saulę ir ožkas“
    • Ginta ir Juozas Novikevičiai – Kijutiškių k., Varėnos r.
    • Lilija ir Stasys Rizgeliai – Paežerėlių k., Trakų r.
  • Reportažai / metraštis
    • Sūrio metraštis >
      • Sūrio istorija
      • Sūris mene
      • Sūrių įvairovė
      • Metraštininkai
  • Sūrininko amatas
    • Sūrininkystės mokykla >
      • 2017 pavasaris
      • 2018 ruduo
    • Straipsniai ir mokymų medžiaga >
      • Sūrių receptai
      • Įvykę mokymai
      • Straipsniai
    • Naudingos nuorodos ir literatūra
  • Trijų ežerų HUB

2021-04-10. Mus valdo pinigai. Manęs nebevaldys pinigai

10/4/2021

0 Comments

 
Picture
Pinigai vystosi, tobulėja, visa apima, užvaldo. Tai dar kartą patvirtina, kad žmonija vadovaujasi emocijomis ir jausmais, o ne racionaliu protu.

Atrodytų, kad pinigai – lyg gyvas organizmas, arba apie juos mes kalbame, lyg jie realiai egzistuotų.

Kažkada taip ir buvo, kai įsivaizduojam ant aukso maišo sėdintį karalių. Šiandien maišo nebėra, bet dar egzistuoja banke paslėptas aukso luitas. Bet tai nėra pinigai, tai aukso gabalas. Pinigai yra susitarimo reikalas. Kaip ir ekonomika.

Mano mylimas filosofas Bruno Latour pasiūlė pabandyti apibrėžti kurią nors mūsų gyvenimo sritį nenaudojant skaičių. Atrodo, kad tai neįmanoma. Paskutinius du šimtmečius žmonija skaičiavo ir skaičiavo, paskutinius du dešimtmečius kompiuteriai dar greičiau skaičiuoja. Atsirado naujas žodis – skaitmenizacija. Ir šios mintys jus pasiekia per skaitmeninį kompiuterį ir skaitmeniniu būdu. Paskutinį kartą laišką ranka rašiau Henrikui Gudavičiui į Aušrinės vienkiemį. Gavau irgi ranka rašytą atsakymą. Kad pasidalinčiau su kitais – suskaitmeninau, nuskenavau ir įkėliau į tinklalapį. Ratas užsidarė – viskas skaitmenizuota. Dar grįšim prie Latour pasiūlymo, dar bandysim kalbėti apie dabartį nenaudodami skaičių.

O dabar ir vėl apie pinigus. Tai nėra mano studijų objektas. Man tik įdomu, kaip pinigai užvaldo žmogų, kaip pinigai panaudojami dominuoti, monopolizuoti kitų gyvenimą? Man įdomu, kaip kuriami pinigai iš „oro“? Man įdomu sužinoti, kaip pinigai tampa valdymo įrankiu? Anksčiau valdė bizūnu, bet uždraudus fizines bausmes beliko pinigai. Kaip pinigai mane pajungia kito valiai. O per gyvenimą mane veda – nenumaldomas laisvės troškimas. Tad tariu sau, kad nenoriu turėti reikalų su tokiais pinigais. Noriu gyventi be pinigų. Kadangi visko pasidaryti pats negaliu, tai neišvengiamai bus pinigų pradžių pradžia – mainų ekvivalentas – gal tai bus „valanda“?

Kažkada su Indre Kleinaite (gyva.lt - įkvėpti kurti) svarstėme apie vietinių pinigų galimą atsiradimą Sūrininkų Namuose. Net ir pavadinimas jau buvo – 1 Spira (džiovinta). Tikiuosi, kad valgytojų-gamintojų bendruomenėje dar grįšime prie šios temos.

Pereisim prie liūdnos temos – apie neįgalumą. Apie šiuolaikinės valstybės neįgalumą spręsti klimato kaitos ir socialinės nelygybės klausimų. Tolerancija mus moko, kad ir neįgalūs turi teisę gyventi. Tad nebijokite, nesiruošiu versti valdžios. Bet ruošiuosi gerai apžiūrėti – ar tas karalius tik pusiau apsirengęs, ar visiškai  nuogas?

2021-04-10
- Jūsų sūrininkas Valdas

0 Comments

2021-04-03. Mus valdo pinigai. Ofšoro fenomenas

3/4/2021

0 Comments

 
Picture
Net ir Vikipedija neduoda apčiuopiamesnio atsakymo, kas yra ofšoras. Kalba apie lengvatinio apmokestinimo įmones.

Šiandien apie ofšorą ir griūvantį valstybingumą iš Bruno Latour 2019 metų paskaitos perspektyvos.

Bruno Latour - Où atterrir ? : Comment s'orienter en politique - YouTube

Ši paskaita remiasi Bruno Latour knyga „Ou atterir? – kur nusileisti ar kur įsižeminti?“ Où atterrir ? - Bruno LATOUR - Éditions La Découverte (editionsladecouverte.fr).

Pirmiausia apie mūsų pasaulio turtingiausiuosius. Įvairūs šaltiniai sako, kad 1 procentas turtingiausiųjų valdo daugiau kaip 50 procentų mūsų planetos turto. Net per pasaulinę pandemijos krizę jie nuolat turtėja, tad situacija nuolat keičiasi.

Remdamiesi Zygmunt Bauman analize, prieš tai daug kalbėjome apie globalizaciją ir nacionalinių valstybių žlugimą. Šiandien į globalizaciją pažvelgsim, kaip į praeities fenomeną, kurį keičia ofšoro fenomenas.

Jei pažiūrėti atgal, tai globalizacija buvo teigiamas projektas – buvo bandoma įvesti vienodas žaidimo, t. y. prekybos ir laisvo pinigų judėjimo taisykles. Tai noras suvienyti pasaulį – kad ir kokia man nepatinkančia vartojimo prasme. Tuo pačiu kaip atgyvena nyko nacionalinių valstybių funkcijos, kaip tiksliai išsireiškė Zygmunt Bauman – joms patikėta viešosios tvarkos apsaugos funkcijos ir prekybos / gamybos / pinigų judėjimo aptarnavimo funkcijos.

Šiandien pasaulio galingieji suprato, kad šioje žemėje neįmanoma visiems sukurti rojaus. Paprasčiausiai tam nebėra (arba tuojau nebeliks) nei pakankamai gamtos resursų, vietos, ir dėl klimato kaitos, elementarių gyvenimo sąlygų.

Trumpo preziduojama Amerika aiškiai pasakė – mums visiškai nusispjauti į jūsų problemas „first America!“. Klimato kaitos problemos – tai ne mūsų rūpestis. Mes išgyvensime ir be jūsų. Taip Amerika paskelbė globalizacijos eros pabaigą.

Pasaulio galingieji pereina į ofšorą. Nukerta visus saitus su išore ir rūpinasi tik savo ateitimi. Turint galvoje, kad jų yra tik saujelė, vos 1 procentas, tai jiems visiškai nesunku taip padaryti.

Kaip jau visuotinai žinoma, kad visos „mados“ ateina iš Amerikos, tai nenuostabu, kad ir mes paskubomis bėgame paskui. Labai nesunku ofšorizmo (viešoje kalboje tai dažnai vadinama „burbulais“) daigus matyti kasdieniame gyvenime. Galų gale ir pandemija mus uždarė į burbulus.

Vieni pereina į kultūrinį ofšorą, kiti – socialinį, o ekonominis ofšoras nors ir neviešinamas , bet visuotinai paplitęs. Paprastai (o ir banaliai) tai vadinama – socialinė nelygybė.

Bet grįžkime prie Bruno LATOUR. Jis mano, kad nacionalinių ir netgi tautinių valstybių „atsigavimas“ susijęs su globalizacijos eros pabaiga. Žmonija tiesiog prarado iliuziją, kad vyksta bendras į gerėjančią ateitį nukreiptas projektas. Norint apsisaugoti šiame chaotiškame pasaulyje į areną vėl sugrįžta teritorinė, nacionalinė ar net tautinė suvereni valstybė – Jungtinė Karalystė, Lenkija, Vengrija, tendencijos ir apraiškos Vokietijoje, Prancūzijoje. Mes norime susikurti savo ofšorą, kiekvienas pagal savo pajėgumų ar intelekto mastelį.

Deja, yra viena didelė neišspręsta problema – negrįžtamas žemės resursų, mus supančios aplinkos nykimas. Ir aiškiai matome, kad nacionalinė valstybė nepajėgi spręsti šių problemų. Tad ir nacionalinių valstybių atgimimas – tai tik desperatiška nostalgija saugių ir ramių laikų, kaip „po mūsų nors ir tvanas“.

Bruno Latour pagarsino išskridusio lėktuvo metaforą:

„Su mažesnėmis ar didesnėmis iliuzijomis mes visi drauge išskridome į bendrą tikslą – globalų pasaulį, deja, lėktuvo kapitonas skrydžio metu pranešė: apgailestaujame – mūsų skrydžio tikslo nebeliko, turim apsisukti ir skristi atgal. Atsidusom, ką bedarysi? Po kiek laiko lėktuvo kapitonas ir vėl kreipiasi į skrydžio dalyvius – mes nebeturime, kur nusileisti. Nėra to gyvenimo, kurs buvo anksčiau.“

Tad mūsų dabartinį gyvenimą galima būtų pavadinti nuolatiniu skydžiu neturint, nežinant, kur nusileisti, ir mes nuolankiai stebime pasaulį pro lėktuvo iliuminatorių/langą.

Klausimas – ou atterirr? Kur nusileisti? Mums visiems.
Yra keletas hipotetinių variantų – apie juos vėliau.

2021-04-03
- Jūsų sūrininkas Valdas

0 Comments

    Archyvai

    October 2021
    September 2021
    August 2021
    July 2021
    June 2021
    May 2021
    April 2021
    March 2021
    February 2021
    January 2021
    December 2020
    November 2020
    September 2020
    August 2020
    July 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    November 2019
    September 2019
    June 2019
    May 2019
    January 2019
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    June 2017
    February 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016
    September 2016
    August 2016
    July 2016
    June 2016
    May 2016
    April 2016
    March 2016

    Kategorijos

    All
    2007 Metų Vasara
    8.30 Val.
    Ar Sūrininkui Būtina Dėvėti Nudriskusią Sermėgą?
    BASTŪNAI SŪRININKAI ATRANDA ITALIJĄ
    Bastūnai Sūrininkai Atranda Italija. Monica - Mano Sesuo
    BASTŪNAI SŪRININKAI ATRANDA LATVIJĄ
    BASTŪNAI SŪRININKAI. DZŪKAMS IR RANKOVĖ - JŪRA
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. TERORIZMAS
    BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. THIBAUT
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. TOUR
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI. ŠVENTASIS MAURAS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. AŠTUNTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. DEVINTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. DEVINTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. I DIENA
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. II DIENA
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. II DIENA. TĘSINYS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. PENKTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. ŠEŠTA DALIS.
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. TREČIA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. TREČIA DALIS. TĘSINYS
    BASTŪNAI SŪRININKAI. ŪKININKŲ MOKYKLA
    CECILE
    FREDERIC
    Ganykloje
    Iracionalumas Dargužiuose (ir Ne Tik)
    Išlydėtuvės į Ganyklas
    KALĖDINIAMS PASISKAITYMAMS SŪRININKŲ BASTŪNŲ ĮSPŪDŽIAI IR ATRADIMAI IŠ PRANCŪZIJOS. KETVIRTA DALIS. PATARTINA PRIEŠ SKAITANT UŽKĄSTI
    KITAIP PILVAS TIKRAI PRADĖS GURGTI
    KLIMATO KAITA IR PRAKAPAVIČIAUS DYDŽIO VAZEREAU
    OŽKŲ PIEMENS DIENORAŠTIS
    OŽKŲ PIEMENS DIENORAŠTIS. ANTRA DALIS
    Šamanizmo Evoliucija
    Šizofreniškas Laikmetis Belaukiant Pavasario

    RSS Feed

Powered by Create your own unique website with customizable templates.