SŪRININKŲ NAMAi
SŪRIO KULTŪROS ŽIDINYS
  • Naujienos
  • Sūrių ir kt. produktų lauknešėliai
    • Keliaujantis / nokstantis lauknešėlis „Ožkų Banda“
    • Lauknešėlis verslui / šventei visoje Lietuvoje!
  • Piemens dienoraštis
  • Mūsų sūriai
    • Sūrininkų Rasos ir Valdo sodyba „Paskui saulę ir ožkas“
    • Ginta ir Juozas Novikevičiai – Kijutiškių k., Varėnos r.
    • Lilija ir Stasys Rizgeliai – Paežerėlių k., Trakų r.
  • Reportažai / metraštis
    • Sūrio metraštis >
      • Sūrio istorija
      • Sūris mene
      • Sūrių įvairovė
      • Metraštininkai
  • Sūrininko amatas
    • Sūrininkystės mokykla >
      • 2017 pavasaris
      • 2018 ruduo
    • Straipsniai ir mokymų medžiaga >
      • Sūrių receptai
      • Įvykę mokymai
      • Straipsniai
    • Naudingos nuorodos ir literatūra
  • Trijų ežerų HUB

​Su Kalėdom!!!

22/12/2016

0 Comments

 
       Dar prieš dešimtį metų kaimo bendruomenės laikraštėlyje išsprūdo frazė: Dargužiai - stebuklų kaimas. O toliau sekė paaiškinimas - “nes jame gyvena stebuklingi žmonės”. Šiandien manau jau kitaip, jokių stebuklų čia nėra, tiesiog tai laisvi žmonės.
         Prieš keletą savaičių, ankstyvą sekmadienio rytą matau atlapotus Sūrininkų Namų vartus ir po kiemą vaikščiojančias tris žmogystas.
         - Ot stebuklas, ir ką jie čia veikia?
Atpažįstu stambų Stasio siluetą ir porą mažesnių, susikūprinusių vyrukų.
         - Kas atsitiko?
         - Oi, Valduli, kažkokie chuliganai viso kaimo vartus nukilojo, tai ieškome tavo kieme, gal pas tave įmetė?
Tikrai, ir mūsų kiemo tik pusė  vartų atlapota, kitų nėra... Lyg ir nerimas, lyg ir pyktis suėmė. Neturi ką veikti kaimo durneliai?
O Stasys toliau stovinėja ant kelio, komanduodamas Sigitui ir Veronikės sūneliui Arūnui.
         -Žiūrėkit pas Kupčių ant kiemo.
Na va, viena vartų pusė voliojasi pusnyje, kita - vos laikosi ant vieno zovieso. Niekas nesulūžo, trijų vyrų pagalba viskas sutvarkyta. Pyktis nurimo, nuoširdžiai dėkoju talkininkams.  Bet neįdomus jiems mano žodžių šiltumas, rytas žvarbus, norėtųsi kažko stipriau. Bet ar aš ką suprantu, mieguistomis akimis išlindęs iš pūkinės patalynės? 
         - Valduli, žinok staliuką užsakiau pas Pirčiupių Gretą.
O stebuklai margo svieto, ir ką čia tas Staškorius šneka?
         Atpasakojant Rasai vyrų rytinę kalbą greit supratome kokios čia baikos. Taigi Stasys kažkada mus su Rasa supiršo po egle. Atmenamais laikais, miško pusnynų apsuptyje mums linkėjo meilės, sveikatos ir akvatos... Žiema miške neapseina be degtinės, tad linksmybė begalinė. O dar arklys pakinkytas į roges galva linguoja:  “Važiuojam karčemon, užtvirtinsim pažadus ir linkėjimus”. Ir pučia, tik pučia šaltyje baltuojantį garą.
         Ant stalo jautienos karpačio su daug kaparėlių ir citrinos riekele, šalia rasotas grafinas. Labai nedidelis, pradžioje mes dar nedrąsūs. Su trečiu grafinu pasirodė ir Greta - “Dargužiai siaučia?”  Kaip alyvos į ugnį įpylė, pasididžiavimas apėmė širdį, “siaučia Dargužiai”. Grįžimas namo neįstrigo į atmintį, bet žinau, kad nuolat lydėjo didžiulis didžiulis geltonas mėnulis.
         Vakar nuėjau pas Stasį paklausti, tai kada jis tą staliuką rezervavo pas Gretą? Nutarėm, kad  šį sekmadienį per pietus kinkysim arklius,  kviesim liudininką Joną ir per Dargužių mišką Pirčiupių Karčemon! Oi gerai, Greta, kad su savo Cezariu dar laikai atidarius duris, Dargužiams kap rozas čia su arkliais atvažiuoti.
         Rasa vis sako, ką tu ten rašinėji prie kompo, reik ruoštis restoranan. Gerai jau gerai, tęsinys laukia.... po baliaus Karčemoje.
         Ir štai mes rogėse. Paskęstam kumelės kvapo debesyje. Užsukam pas Joną, jo moteriškė miestiškai apsitaisius lipa į roges, Stasys linguoja galvą, bet nieko nesako. Patraukiam kaimo keliuku pro kapines, bet mums jos visai neįdomios, mūsų laukia apsnigtas miškas ir “žalioji stotelė” prie laužo. Kaimo keliais šiais laikais važinėja traktoriai dideliais ratais, kelias išmaltas, tad mūsų nekaustyta kumelė ir rogės skersos, tai į vieną pusę, tai į kitą, vis kitą, niekaip neprisitaiko tiesiai važiuoti. Primena sūpynes, kai krūtinėje gimsta lengvumo, gal net skrydžio jausmas. Viename kelio vingyje lėtai, bet  iš tiesų  išskridome, visi į kairį šoną. Rasa ant žemės, Jono moteriškė ant Rasos, aš prie Rasos, Jonas ant manęs, tik Stasys už vadelių besilaikydamas stryktelėjo ant kojų.  Prieš tai išgėrę nebuvom, tad skrydžio euforijos nespėjom pajausti, pasičiupinėjom, kad su mėlynėmis, bet be lūžių, tęsiam kelionę toliau. Šiek tiek netikrumo akyse, tad maža spanguolinės taurelė kaip Perlo bilietas į pažadėtą puodo laimėjimo džiaugsmą.
         Miškas tikrai gražus, “joks dailininkas tokio nenutapytų”. Tai Stasio pasišaipymas iš Jono, kuris dažnai savo drobėse atkartoja Dargužių apylinkių detales. Rogės juda tyliai ir lėtai, lėtai pasakoja ir Stasys. Vis rodo kur kokio dargužiečio privataus miško ribos, kas tą mišką prižiūri arba neprižiūri, taip sužinom ir daugelio šeimų istorijas. Jos ganėtinai liūdnos, tas jau mirė, ten vaikai dėl turto barasi, kiti vien tik geria ir niekas jiems daugiau nerūpi.         
         O Stasiui rūpi Stasiukas, jau daug metų pas jį gyvenantis gero būdo, bet silpnavalis vyriškis, vis nuolat ir nuolat bandantis ištrūkti iš namų rutinos. Stasys turi namus, turi lauko virtuvę, kuri tarnauja vyriškos kompanijos valgymui, televizoriaus žiūrėjimui, dažnai ir išgėrimui. Saikingam. Nesaikingai ar neprotingai geriantiems kieme, tiesiai ant tako guli du puikiai matomi tvoros štankietai - vienas Prietrankai, kitas Limuzinui ( ai du visiems gerai pažystami Dargužių personažai). Taip Stasys saugo savo mini bendruomenę nuo išorinių pagundų. Bendruomenėje kaip šešėlis slankioja ir armėnas Sarkisianas. Sunkiai, labai sunkiai sergantis, bet stiprią kavą nuolat geriantis vienišas vyras, seniai pardavęs 4 kambarių butą Vilniuje, pinigus atidavęs į Londoną išvykusiai dukrai. Vienišų vyrų bendruomenė, kurios siela, seserimi Tereza, save vadinantis Staškorius.
         Nežinau kur priežastis, o gal pasekmė, bet kaimuose daug vienišų vyrų. Dažnai turintys žmonas mieste, kurios kaime pasirodo tik atšilus orams, kai grynam ore  išsivėdina per žiemą sudrėkusios prietrankų drapanos.
         Kumelė greitina žingsnį, krūmuose sušmėžuoja Margiris, Stasių šuniukas, o štai ir Stasiukas, nuo pat ryto su kitu arkliu malkas miške ruošia. Ir laužas uždegtas, ir stalas apvalus pastatytas. Stasys ieško eglės, galvojau savais reikalais? Bet ne, atneša ryšulėlį dovanų - riešutų buvusiai jaunamartei Rasai. Ilgas bučinys į lūpas, Jonas fiksuoja į skaitmeninę laikmeną, bus ką įdėti į facebook. Ir kaip gali nemylėti to Stasio?
         Nors ir laibai smagu prie laužo, bet kelionės tikslas - Gretos restoranas. Ir vėl į roges, ir vėl lėtas Stasio pasakojimas apie buvusį Pirčiupių lentpjūvės viršininką, kuris “24” Volgą nusipirko anksčiau negu Varėnos partijos sekretorius. Pirčiupių kaimas paliko slogų įspūdį, gal kad pradėjo temti, gal dėl to, kad atmintyje įstrigusi sudeginto kaimo tragedija. Net ir miestiškai išpuošti namai atrodo atlieka kapinių sargų pareigą. Kažkur miške pasislėpus buvusi dviaukštė mūrinė mokykla, kurios griuvimo nesustabdė net ir joje atidarytas “nacistinio genocido aukų muziejus”. Parduotuvė neveikia. Gyvybės šaltinis ir šioks toks darbdavys tai Gretos ir Cezario karčema. Jon ir judame, įveikę nuolatiniu srautu judančių mašinų greitkelį A4.
         Stasys bučiuoja ranką baro šeimininkei Linutei, ranką tiesia ir tikroji šeimininkė Greta. Tik Cezaris niekad nesirodo ir kažkur po savo išpuoselėtą mini zoosodą vaikštinėja. Ant stalo garuoja karšto vyno ąsotis, nuotaika akivaizdžiai keičiasi į gerą. Kol užsakom užkandą, kol karštą patiekalą - aplinka tampa Kalėdinė.
 
Su Kalėdom, kaimiečiai!!!
0 Comments

    Archyvai

    October 2021
    September 2021
    August 2021
    July 2021
    June 2021
    May 2021
    April 2021
    March 2021
    February 2021
    January 2021
    December 2020
    November 2020
    September 2020
    August 2020
    July 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    November 2019
    September 2019
    June 2019
    May 2019
    January 2019
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    June 2017
    February 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016
    September 2016
    August 2016
    July 2016
    June 2016
    May 2016
    April 2016
    March 2016

    Kategorijos

    All
    2007 Metų Vasara
    8.30 Val.
    Ar Sūrininkui Būtina Dėvėti Nudriskusią Sermėgą?
    BASTŪNAI SŪRININKAI ATRANDA ITALIJĄ
    Bastūnai Sūrininkai Atranda Italija. Monica - Mano Sesuo
    BASTŪNAI SŪRININKAI ATRANDA LATVIJĄ
    BASTŪNAI SŪRININKAI. DZŪKAMS IR RANKOVĖ - JŪRA
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. TERORIZMAS
    BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. THIBAUT
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. TOUR
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI. ŠVENTASIS MAURAS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. AŠTUNTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. DEVINTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. DEVINTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. I DIENA
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. II DIENA
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. II DIENA. TĘSINYS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. PENKTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. ŠEŠTA DALIS.
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. TREČIA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. TREČIA DALIS. TĘSINYS
    BASTŪNAI SŪRININKAI. ŪKININKŲ MOKYKLA
    CECILE
    FREDERIC
    Ganykloje
    Iracionalumas Dargužiuose (ir Ne Tik)
    Išlydėtuvės į Ganyklas
    KALĖDINIAMS PASISKAITYMAMS SŪRININKŲ BASTŪNŲ ĮSPŪDŽIAI IR ATRADIMAI IŠ PRANCŪZIJOS. KETVIRTA DALIS. PATARTINA PRIEŠ SKAITANT UŽKĄSTI
    KITAIP PILVAS TIKRAI PRADĖS GURGTI
    KLIMATO KAITA IR PRAKAPAVIČIAUS DYDŽIO VAZEREAU
    OŽKŲ PIEMENS DIENORAŠTIS
    OŽKŲ PIEMENS DIENORAŠTIS. ANTRA DALIS
    Šamanizmo Evoliucija
    Šizofreniškas Laikmetis Belaukiant Pavasario

    RSS Feed

Powered by Create your own unique website with customizable templates.