Taigi, tiesiu taikymu į vos už kelių kilometrų nuo mūsų namelio nutolusį Deauville/Trouville. Net ir žiemą, net ir ne sezono metu atviros restoranų ir kavinių durys, šildomos terasos ir šalikais apsimuturiavę žmonės. Čia tau ne kaimas! Net ir ne Vokiečių gatvė, nėra nei vieno Coffe Inn, bet pakankamai boulangerie su kvepiančia kava.
Jūros kvapas mus kviečia į garsųjį Deauville paplūdimį, prie kurio glaudžiasi visiškai neišvaizdus Olimpinis baseinas su SPA procedūromis ir šiek tiek gražesnis Casino su užtemdytais viešbučio langais. Matyt miega po aistringos lošimo nakties. Atspėkit kodėl Casino lankytojų amžius Prancūzijoje viršija 65? Atspėjot, kiekvienam amžiaus periode atrandam savo aistrą.
Smėlėtame paplūdimyje negausu lankytojų ir žvilgsnį patraukia tolumoje pasirodę raiteliai. Su nekantrumu laukiame neįprasto mūsų akiai vaizdo, žirgai, kepurėti jojikai ir baltos lūžtančios bangos. Ir aš noriu!!! Noriu būti svaiginamas jūros ošimo ir žirgo artumo. Viena raitelė nesidavė apsvaiginama, nuolat žiūrėjo į savo i-phoną. Aš taip nenoriu!!! Tad dar giliau nuo besišaipančių paslėpiau savo mygtukinę nokia, kad gink dieve, nesuskambėtų.
Atėjus pietų metui užtikom poisonnerie- žuvinę. Pamatę ant prekystalio atidarinėjamas austres ir šalia stovinčią balto muscadet taurę pamiršom šventiškiems pietums numatytą biudžetą. Nutarėm, kad vėliau apsipirksim supermarkete ir žvejų namelyje atšvęsim paskutinį vakarą pajūryje.
Laukia savaitgalis Paryžiuje. Ant lūpų priedas - romantiškas. Kodėl gi ne? Prieš keletą mėnesių sužinojom, kad šiomis dienomis vyksta salon des saveurs. Jis ir paskatino užsilikti kelioms dienoms.
Internetinė informacija. Lūkesčiai. Realybė. Niekada nenuspėjama Šventoji trejybė. Po miesto aikšte išraustame pusrūsyje (dydžio kaip nemaža metro stotis) vyksta mugė. Vynas, sūriai, dešros, kumpiai, riebiųjų kepenų konservai, saldumynai. Visi produktai aukštesnės klasės, aiškiai orientuoti į paryžietišką prieškalėdinį kapšelį. Gali ragauti ir jei neturi ką pasakyti arba sakai “dėkui, labai skanu” - privalai pirkti. Apėjus keletą prekeivių jau pasidarė baisu. Paskutinį tolerancijos lašą perpildė atkimštais buteliais nustatę stalus vyno pardavėjai. Po nosimi gavęs vyno katalogą (kainos prasideda nuo dviženklių skaičių, įpusėja triženkliais, toliau nebežiūrėjau) buvau paklaustas kokiu adresu reiks pasiųsti nupirktas dėžes. Adreso nesakiau, vyno neparagavau ir palikęs Rasą vieną apipirkti namuose laukiančias gimines radau kamputyje barą. Gamintojai iš Noirmoutier salos Bretanėje. Tarp bulvių dėžučių ir vėl austrės. Valio, į komplektą įeina ir vyno taurė.
Rytoj atsižymėsime turistiniame maršrute, suvalgysim tikrą ir ypatingai gausų kuskusą alžyrietiškam restoranėlyje ir visos dienos kelionė namo. Belaukdami lėktuvo pažiūrėjom ką nufotkinom. Iš Paryžiaus tik traktorinį keltuvą, taip mums reikalingą ūkyje.
Ožkos gyvos ir sveikos, ramiais žvilgsniais apžiūrinėja susijaudinusius ir pasiilgusius šeimininkus. Kalėdos, Nauji metai ir vėl sūrių kupinas Dargužių gyvenimas.