Lapkričio 10, pirmadienis. Kaimiečiai, pripratę prie ramybės, maloniai nustebo kelione orlaiviu Vilnius - Paryžius. Nei žmonių spūsčių oro uoste, nei perpildyto lėktuvo. Visa tai nuteikė gerai profesinių atostogų pradžiai. Priešakyje beveik trys savaitės poilsio, susitikimų, mokymosi ir darbo sūrinėje. Greitajame traukinyje, kuriuo važiavome į Lyon, supažindinome su įvairialype Prancūzijos kultūra: jaunų marokiečių ar alžyriečių triukšminga kompanija nei minutei nepaleido savo “ipodų” ir nuolat bendravo apie nieką.
Pagaliau Lyon. Pusvalandis patriušusiomis stoties rajono gatvėmis ir mes atvėrėme savo “studio” duris, kur bus mūsų namai iki šeštadienio. Labai pradžiugino puikiai įrengta virtuvė, kad ir nedidėlė, bet su stalu ir kėdėmis, tad mūsų rankose visos galimybės atverti skonių lobius. Tad pirmyn į gurmaniškus atradimus!
Pirmai dienai bendravimo su aplinka jau užteko, tad nužygiavome į gana turtingo asortimento parduotuvę. Išalkę sūrių atakavome jų skyrių: ožkos - Banon (rūgštinis brandintas įsuktas į klevo lapą), Saint Maure (tradicinis Charente regiono su šiaudu viduryje ir pelenais išorėje), Valencais (piramidė su trupučiu pelenų) ir karvės,- jau mūsų įsimylėtas Langre (fermentinis-rūgštinis rausvos spalvos, stiprus), Saint Marcelin (rūgštinis bėgantis) ir dar vienas nematytas, Mon village, (rūgštinis, padžiūvęs, raudonas. Naujadaras, kaip vėliau įsitikinome, kad labai mums nepatinkantis).
Turėdami ‘studio’ virtuvę keliame maisto kartelę labai aukštai: nusiperkame riebiųjų ančių kepenų eskalopų, kad galėtume pakepinti keptuvėje. Paruošimas labai paprastas, skonis turėtų būti neatpažįstamas. Esame ragavę riebiųjų kepenų įvairiais pavidalais, tačiau seniai svajojome apie pusžalį escalop, bet restoranuose šis patiekalas priskiriamas prie prabangių, tad ir kaina atitinkama.
Įsidėjus gabalėlį žuvies vakarienei, kuprinėje vos lieka vietos kelių rušių vynui, mūsų supratimu, tinkančiam su prisigrobtu maistu.
Startas - riebiosios kepenys. Karšta keptuvė, vienas šonas minutė, kitas dar viena ir jau guli ant lėkštės. Oi, kokia klaida, - lėkštė šalta. Skonis ypatingai turtingas, bet ir kartu neįprastas. Riebalai teka per barzdą, norisi kažko gaivaus. Žinovai sako , kad Sauterne, bet nesu tikras. Nuplaunam su Cremant Bourgogne. Ačiū dievui sūrių ragavimas, o ypač mūsų mylimas Langre sutvarkė ne tik burną, bet ir skrandį.
Pagaliau Lyon. Pusvalandis patriušusiomis stoties rajono gatvėmis ir mes atvėrėme savo “studio” duris, kur bus mūsų namai iki šeštadienio. Labai pradžiugino puikiai įrengta virtuvė, kad ir nedidėlė, bet su stalu ir kėdėmis, tad mūsų rankose visos galimybės atverti skonių lobius. Tad pirmyn į gurmaniškus atradimus!
Pirmai dienai bendravimo su aplinka jau užteko, tad nužygiavome į gana turtingo asortimento parduotuvę. Išalkę sūrių atakavome jų skyrių: ožkos - Banon (rūgštinis brandintas įsuktas į klevo lapą), Saint Maure (tradicinis Charente regiono su šiaudu viduryje ir pelenais išorėje), Valencais (piramidė su trupučiu pelenų) ir karvės,- jau mūsų įsimylėtas Langre (fermentinis-rūgštinis rausvos spalvos, stiprus), Saint Marcelin (rūgštinis bėgantis) ir dar vienas nematytas, Mon village, (rūgštinis, padžiūvęs, raudonas. Naujadaras, kaip vėliau įsitikinome, kad labai mums nepatinkantis).
Turėdami ‘studio’ virtuvę keliame maisto kartelę labai aukštai: nusiperkame riebiųjų ančių kepenų eskalopų, kad galėtume pakepinti keptuvėje. Paruošimas labai paprastas, skonis turėtų būti neatpažįstamas. Esame ragavę riebiųjų kepenų įvairiais pavidalais, tačiau seniai svajojome apie pusžalį escalop, bet restoranuose šis patiekalas priskiriamas prie prabangių, tad ir kaina atitinkama.
Įsidėjus gabalėlį žuvies vakarienei, kuprinėje vos lieka vietos kelių rušių vynui, mūsų supratimu, tinkančiam su prisigrobtu maistu.
Startas - riebiosios kepenys. Karšta keptuvė, vienas šonas minutė, kitas dar viena ir jau guli ant lėkštės. Oi, kokia klaida, - lėkštė šalta. Skonis ypatingai turtingas, bet ir kartu neįprastas. Riebalai teka per barzdą, norisi kažko gaivaus. Žinovai sako , kad Sauterne, bet nesu tikras. Nuplaunam su Cremant Bourgogne. Ačiū dievui sūrių ragavimas, o ypač mūsų mylimas Langre sutvarkė ne tik burną, bet ir skrandį.
RSS Feed
