2020-09-01. Mano laisvės kelias

Čia nebus apie Andriaus Tapino kelią. Kuris, beje, nuostabus pavyzdys, kaip su niekinėmis finansinėmis sąnaudomis įvyksta stebuklas. Tikiu, kad iš tokių stebuklų ir susidės ateities gyvenimas.

Mano laisvės kelias įdomus ir svarbus tik man. Kadangi dienoraštį rašau sau (na, ir dar kam nors...), tai ir vėl leidžiuosi į prisiminimų labirintą.

• Laisvė nuo brolio. Vyresnysis brolis, pats to nejausdamas, nuolat kerštavo už tėvų jaunėliui Valdukui atiduotą dėmesį. Spaudė mane šiek tiek fiziškai, o dar labiau dvasiškai. Įskiepino kaltės jausmą. Atgaivos ieškojau romantinėse nuotykių ieškotojų knygose. Išsilaisvinau tik broliui mirus. Labai skaudėjo. Kaltės ar skolos jausmas liko.
• Laisvė nuo mokyklos. Nors buvau geriausių klasės mokinių trejetuke, nuo 16 metų pradėjau rūkyti. Dažniausiai mokyklos tualete. Kitur buvo neįdomu. Ten sutikau visus mokyklos nedorėlius, kurie dažnai dalijosi įspūdžiais iš gyvenimo už mokyklos ribų. Pirmą kartą pasijutau šizofreniku – pamokose viskas puiku, bet svarbiausia pertrauka. Ten įdomu. Išsilaisvinau tik baigęs mokyklą. Be jokio skausmo. Be jokio jausmo.
• Laisvė nuo dviveidiškos kasdienybės. Studijos Kaune ir pirmi darbo kaime metai lyg kaleisdoskopas. Teko bendrauti ir su profesonalais fanatikais dėstytojais, ir su komunistėjančia sudentija, ir su nuolatiniu juodu alkoholio vartojimu. Dirbant – bendravimas vyko su komunistais-nomenklatūrininkais, ir su ūkiniais vadovais, kurie gamina tik daugiau ir daugiau, visiškai nesvarbu, kaip ir kokiomis sąnaudomis. Antrą kartą pasijaučiau šizofreniku. Paviršiuje viskas gražu – potekstėje visiškai niekinis požiūris į žmogų. Išsilaisvinau tik išvažiavęs į Prancūziją.
• Laisvė nuo nepilnavertiškumo. Kultūrinis šokas – per silpnas žodis apibūdinti būseną, kai pilnas ambicijų trisdešimtmetis iš 90 metų Lietuvos patenka į Paryžiaus Gare du Nord. Du metus sukandus dantis. Jokios šizofrenijos, tik noras bėgti. Ir niekada negrįžti. Išlaisvėjau, kai nuolankiai grįžau. Ir paprašiau Žan-Žako, kad jis būtų mano brolis.
• Laisvė kam. Kurti. Kurti santykius su mylimu žmogumi, kurti bendrą buitį. Kurti kasdienį džiaugsmą. Taiką su gamta, su kaimynais, su savimi.
• Atradau stalo knygą „Po pono ir tarno“ (Gintautas Mažeikis). Pridedu jos 11 puslapį apie dvi laisvės sampratas – Laisvė nuo ir Laisvė kam.

​
Draugiškai Valdas,
2020-09-01