Europos aikštė, Vilnius. Keli prekybiniai autobusėliai ir palapinių eilė stebina stiklo kūbų gyventojus. Jei langai nebūtų tamsinti ir veidrodiniai, galėtume susimojuoti ir pakviesti nusileisti žemyn: užuosti lašinio ar sūrio kvapą, pasivaišinti krituoliais sodo obuoliais, pasilabinti su pavargusią šypseną bespaudžiančiu ūkininku.
„Oi, kaip aš noriu į Dzūkiją!“ – išgirdau iš pasitempusios, pasipuošusios senolės. Pokalbis prasidėjo nuo sūrių, pievų, menkų žemių. Sukibirkščiavo emocijomis prakalbus apie šiųmetinę baravykų invaziją. Tamsūs akiniai išdavė, kad Meilutė Onutė menkai mato, bet jei koja užkliūtų už didesnio baravyko – jį apčiuoptų.
„Noriu rasti kokią senolę – draugę Dzūkijoje, kad galėčiau pabūti kelias dienas ar savaitę, pavaikščioti po mišką, ir kvėpuoti kvėpuoti pušynų oru...“
Pažadu jai, kad pagalvosiu, kol kas niekas neateina į galvą, nors pilnas kaimas žilagalvių kaimynkų.
Pristatau Meilutės Onutės telefoną, net ne mobilų, o fiksuotą – 8-5-2734701, jei kas nors galite padėti? Suvesti dvi bendraamžes, kad galėtų pabūti kartu. Pažinčių programėlė (bet ar jos veikia per fiksuotą telefoną?) pasitarnautų gal ne tik ieškant aistringos antros pusės?
Kažkada satyrinis Varėnos laikraštukas mane pavadino Ryšininku. Truputėlį pyktelėjau ant jų, bet kiekvieni metai rodo, kad identifikavo tiksliai.
Geras draugas Kęstutis žengė dar toliau, sako – „tu sąvadautojas“. Šiaip žodis gražus, tik įgavęs pikantišką prasmę.
Buvau ryšininkas Dargužiuose, turguje Vilniuje prisiimu tą vaidmenį tarp miesto ir kaimo, tarp valgytojo ir gamintojo. Norėčiau tapti geru savo gyvenamosios teritorijos ryšininku.
Kaip mums trūksta tos antros, trečios ar ketvirtos pusės… Kad būtume laimingi.
Draugiškai Valdas,
2020-09-11
„Oi, kaip aš noriu į Dzūkiją!“ – išgirdau iš pasitempusios, pasipuošusios senolės. Pokalbis prasidėjo nuo sūrių, pievų, menkų žemių. Sukibirkščiavo emocijomis prakalbus apie šiųmetinę baravykų invaziją. Tamsūs akiniai išdavė, kad Meilutė Onutė menkai mato, bet jei koja užkliūtų už didesnio baravyko – jį apčiuoptų.
„Noriu rasti kokią senolę – draugę Dzūkijoje, kad galėčiau pabūti kelias dienas ar savaitę, pavaikščioti po mišką, ir kvėpuoti kvėpuoti pušynų oru...“
Pažadu jai, kad pagalvosiu, kol kas niekas neateina į galvą, nors pilnas kaimas žilagalvių kaimynkų.
Pristatau Meilutės Onutės telefoną, net ne mobilų, o fiksuotą – 8-5-2734701, jei kas nors galite padėti? Suvesti dvi bendraamžes, kad galėtų pabūti kartu. Pažinčių programėlė (bet ar jos veikia per fiksuotą telefoną?) pasitarnautų gal ne tik ieškant aistringos antros pusės?
Kažkada satyrinis Varėnos laikraštukas mane pavadino Ryšininku. Truputėlį pyktelėjau ant jų, bet kiekvieni metai rodo, kad identifikavo tiksliai.
Geras draugas Kęstutis žengė dar toliau, sako – „tu sąvadautojas“. Šiaip žodis gražus, tik įgavęs pikantišką prasmę.
Buvau ryšininkas Dargužiuose, turguje Vilniuje prisiimu tą vaidmenį tarp miesto ir kaimo, tarp valgytojo ir gamintojo. Norėčiau tapti geru savo gyvenamosios teritorijos ryšininku.
Kaip mums trūksta tos antros, trečios ar ketvirtos pusės… Kad būtume laimingi.
Draugiškai Valdas,
2020-09-11
RSS Feed
