Pradžioje dvi citatos iš Vikipedijos:
Narcizas (lot. Narcissus, angl. Narcissi, vok. Narzissen) – amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalų gentis. Genties pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio narkao – svaiginu; žiedai turi stiprų svaiginantį kvapą. Daugiamečiai svogūniniai augalai. Stiebas ilgas, belapis, su plėvine makštimi pamate ir linijiškais pamatiniais lapais. Žiedai gana stambūs, pavieniai arba susitelkę po kelis. Sėklos juodos, rutuliškos arba kampuotos. Gentyje apie 50 rūšių; auga daugiausia Viduržemio pajūrio srities vakarinėje dalyje. Lietuvoje auginamos 3 rūšys: baltasis (arba poetinis), puokštinis ir geltonasis (arba tariamasis) narcizai (Narcissus pseudonarcissus). Išvesta labai daug veislių.
Mūsų narcizas ypatingas – mėlynstiebis. Tiesa, ne vienintelis, pasaulyje jų daugybė. Pasirodo, tai XXI amžiaus sparčiai besidauginanti veislė.
Pavadinimo kilmė. Senovės graikų mitologijoje pasakojama apie labai gražų jaunuolį, kurio vardas buvo Narcizas. Jis taip save mylėjo, kad aplinkui nieko nepastebėdavo ir vis žiūrėdavo į savo gražaus veido atspindį vandenyje. Tačiau už tai dievai jį nubaudė ir pavertė gėle, kuri savo žiedą yra pasukusi į šoną arba žemyn, tarsi žiūrėdama į veidrodį ar į vandenį.
Mūsų narcizas ypatingas – mėlynstiebis. Tiesa, ne vienintelis, pasaulyje jų daugybė.
Narcisizmas (pagal senovės graikų mitologijos herojų Narcizą, kuris įsimylėjo save išvydęs atspindį vandenyje; arba autoerotizmas) – asmens charakterio savybė, kuriai būdingas savo reikšmės pervertinimas ir didelis noras, kad juo būtų žavimasi.
Froidas manė, kad nežymus narcisizmas būdingas kiekvienam žmogui, ir buvo pirmasis autorius priskyręs sąvoką psichologijai. Tačiau perteklinį jo kiekį žmoguje aprašė kaip patologinę savimeilę. Psichologijoje bei psichiatrijoje perteklinis narcisizmas pripažįstamas kaip asmenybės sutrikimas, vadinamasis Narcisistinis asmenybės sutrikimas. Paprastai narcisizmas veikia kaip kompensacinis nepilnavertiškumo komplekso mechanizmas. Narcisistinė asmenybė formuojasi jau vaikystėje ir tam didelę įtaką turi vaiko santykiai su tėvais.
Narcizai nesugeba suprasti priešingos nei jų nuomonės egzistavimo galimybės, todėl kitokios nuomonės konfrontaciją dažnai lydi pykčio, o kartais net ir agresijos protrūkiai. Dėl nuolatinio savęs lyginimo su kitais patiriamas nevisavertiškumo jausmas.
Terminas neretai naudojamas neigiama, kritiška prasme, pabrėžiant asmens tuštybę, puikybę, egoizmą ar paprastą savanaudiškumą. Kartais taikomas elitinėms visuomenės grupėms apibūdinti. XXI a. dažnai vadinamas narcisizmo amžiumi dėl visuomenės susitelkimo į save.
Ilgai galvojau prieš rašydamas šias eilutes. Prisiminta vaikystės pasaka apie nuogą karalių palengvino apsisprendimą. Jei mūsų valstybės dvariškiai dėl vienų ar kitų priežasčių nemato nuogo kūno, tai laisvas vaikas tą nesunkiai parodo pirštu.
- draugiškai sūrininkas Valdas
Narcizas (lot. Narcissus, angl. Narcissi, vok. Narzissen) – amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalų gentis. Genties pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio narkao – svaiginu; žiedai turi stiprų svaiginantį kvapą. Daugiamečiai svogūniniai augalai. Stiebas ilgas, belapis, su plėvine makštimi pamate ir linijiškais pamatiniais lapais. Žiedai gana stambūs, pavieniai arba susitelkę po kelis. Sėklos juodos, rutuliškos arba kampuotos. Gentyje apie 50 rūšių; auga daugiausia Viduržemio pajūrio srities vakarinėje dalyje. Lietuvoje auginamos 3 rūšys: baltasis (arba poetinis), puokštinis ir geltonasis (arba tariamasis) narcizai (Narcissus pseudonarcissus). Išvesta labai daug veislių.
Mūsų narcizas ypatingas – mėlynstiebis. Tiesa, ne vienintelis, pasaulyje jų daugybė. Pasirodo, tai XXI amžiaus sparčiai besidauginanti veislė.
Pavadinimo kilmė. Senovės graikų mitologijoje pasakojama apie labai gražų jaunuolį, kurio vardas buvo Narcizas. Jis taip save mylėjo, kad aplinkui nieko nepastebėdavo ir vis žiūrėdavo į savo gražaus veido atspindį vandenyje. Tačiau už tai dievai jį nubaudė ir pavertė gėle, kuri savo žiedą yra pasukusi į šoną arba žemyn, tarsi žiūrėdama į veidrodį ar į vandenį.
Mūsų narcizas ypatingas – mėlynstiebis. Tiesa, ne vienintelis, pasaulyje jų daugybė.
Narcisizmas (pagal senovės graikų mitologijos herojų Narcizą, kuris įsimylėjo save išvydęs atspindį vandenyje; arba autoerotizmas) – asmens charakterio savybė, kuriai būdingas savo reikšmės pervertinimas ir didelis noras, kad juo būtų žavimasi.
Froidas manė, kad nežymus narcisizmas būdingas kiekvienam žmogui, ir buvo pirmasis autorius priskyręs sąvoką psichologijai. Tačiau perteklinį jo kiekį žmoguje aprašė kaip patologinę savimeilę. Psichologijoje bei psichiatrijoje perteklinis narcisizmas pripažįstamas kaip asmenybės sutrikimas, vadinamasis Narcisistinis asmenybės sutrikimas. Paprastai narcisizmas veikia kaip kompensacinis nepilnavertiškumo komplekso mechanizmas. Narcisistinė asmenybė formuojasi jau vaikystėje ir tam didelę įtaką turi vaiko santykiai su tėvais.
Narcizai nesugeba suprasti priešingos nei jų nuomonės egzistavimo galimybės, todėl kitokios nuomonės konfrontaciją dažnai lydi pykčio, o kartais net ir agresijos protrūkiai. Dėl nuolatinio savęs lyginimo su kitais patiriamas nevisavertiškumo jausmas.
Terminas neretai naudojamas neigiama, kritiška prasme, pabrėžiant asmens tuštybę, puikybę, egoizmą ar paprastą savanaudiškumą. Kartais taikomas elitinėms visuomenės grupėms apibūdinti. XXI a. dažnai vadinamas narcisizmo amžiumi dėl visuomenės susitelkimo į save.
Ilgai galvojau prieš rašydamas šias eilutes. Prisiminta vaikystės pasaka apie nuogą karalių palengvino apsisprendimą. Jei mūsų valstybės dvariškiai dėl vienų ar kitų priežasčių nemato nuogo kūno, tai laisvas vaikas tą nesunkiai parodo pirštu.
- draugiškai sūrininkas Valdas
RSS Feed
