Keturias savaites pašvenčiau „suskliausti“ ir „išskleisti“ knygos „Iš vieno pasaulio į kitą“ skyrių „Progresas“. Išskleidžiant pasitelkiau Edgar Morin, Pierre Rabhi, Aurelien Barrau, Cyrile Dion įžvalgas ir padedant Frederic Lenoir – Barouch Spinoza, kuris nutiesė kelius pereinant į antrą skyrių „Mus valdo troškimai“.
Prisimenant Edgar Morin įvardijimą, kad žmogus kaip būtybė stovi ant trijų, tarpusavyje viena kitą nuolat įtakojančių kojų:
- „espece“ – rūšis, gyvūnas
- „individu“ – individas, asmuo
- „societė/culture“ – visuomenė/kultūra.
Peršasi išvada, kad MTP (mokslo technologijos progresas) kurdamas daiktų ir vis daugiau nematerialių „daiktų“ tenkina mūsų kaip „espece“ ir „individu poreikius“, bet nustumia į paribį visuomenės sandaros / kultūros vystymąsi.
„Progreso“ skyriaus analizė man perša keletą išvadų:
I. Materialinis progresas
- Su R. Dekartu prasidėjęs mokslo technologinis progresas ir jo įtakojamas materialinių vertybių pasaulis plečiasi po visą planetą. Tuo pačiu gilėja ir socialinė ir turtinė nelygybė, ypač vadinamosiose „išsivysčiusiose“ ekonomikose.
- Gamtos išteklių naudojimu paremta daiktų gamyba remiasi iliuzija, kad galime vartoti „be ribų“, nors gamtos ištekliai yra riboti.
- MTP nuolat greitėja.
- MTP praktiškai nekontroliuojamas. Dėl globalizacijos nebelikę nacionalinių svertų. O planetos mastu susitariama tik dėl laisvos prekybos konvencijų, bet ne dėl bendrųjų grėsmių, tokių kaip ekologija – tarša, bioįvairovė, klimato kaita.
- Senėjimo ir mirties baimė verčia „draustis“ arba kitaip tariant „kaupti“.
II. Kultūra, visuomenės sandara
- MTP smelkiasi į kultūrą, tačiau vėlgi tenkindama individualius poreikius.
- Stagnuojantys vadinamieji „humanitariniai“ mokslai nepakankamai skatina kultūros ir visuomenės sandaros vystymąsi. Žmogus šiuolaikiniame pasaulyje per savo iliuzinius poreikius tampa MTP auka, taip pat praranda stabilumą ir gebėjimą spręsti bendrąsias problemas.
- Visuomenės santykiai remiasi dualizmo / konkurencijos principu ir apsunkina kurti / rasti bendruosius sprendimus.
- Humanitarinių mokslų vystymasis ir sklaida – raktas į kitą, t. y. solidarų ir tausojantį pasaulį.
P.S. Prieš keletą metų Dargužiuose iš Redo Diržio išgirdau apie trišalį futbolą. Per kaimo šventę su vietiniais vaikinais (nežinau, kodėl ne su merginomis?) netgi sužaidėme mačą. Kviečiu susipažinti: https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/menininko-redo-dirzio-projektas-londone.
Trišalio futbolo taisyklės: http://www.surininkunamai.lt/piemens-dienorascarontis/archives/06-2016