SŪRININKŲ NAMAi
SŪRIO KULTŪROS ŽIDINYS
  • Naujienos
  • Sūrių ir kt. produktų lauknešėliai
    • Keliaujantis / nokstantis lauknešėlis „Ožkų Banda“
    • Lauknešėlis verslui / šventei visoje Lietuvoje!
  • Piemens dienoraštis
  • Mūsų sūriai
    • Sūrininkų Rasos ir Valdo sodyba „Paskui saulę ir ožkas“
    • Ginta ir Juozas Novikevičiai – Kijutiškių k., Varėnos r.
    • Lilija ir Stasys Rizgeliai – Paežerėlių k., Trakų r.
  • Reportažai / metraštis
    • Sūrio metraštis >
      • Sūrio istorija
      • Sūris mene
      • Sūrių įvairovė
      • Metraštininkai
  • Sūrininko amatas
    • Sūrininkystės mokykla >
      • 2017 pavasaris
      • 2018 ruduo
    • Straipsniai ir mokymų medžiaga >
      • Sūrių receptai
      • Įvykę mokymai
      • Straipsniai
    • Naudingos nuorodos ir literatūra
  • Trijų ežerų HUB

2021-03-07. Pinigai. Valdžia

7/3/2021

1 Comment

 
Picture
Atrodo, viską žinome apie pinigus, ir visi patvirtins, kad kažkam jų nuolat trūksta, o kažkam niekad negana. Pirmuosius priskirčiau prie tarnaujančių, atsiduodančių svaigiems vartojimo malonumams, antrieji valdantieji – šiandien pinigai tapę valdžios šaltiniu, įrankiu ir simboliu.

Dar reikėtų nepamiršti, kad egzistuoja „nelaimėlių“ kategorija (atsiprašau, kad skamba kažkaip niekinančiai, tikrai ne tai turiu galvoje). Apie juos kaimynas Arūnas iš Radžiūnų yra pasakęs – jiems niekas neišmeldė pakankamai Dievo malonės. Jiems nuolat trūksta pinigų bent būtiniausių poreikių patenkinimui. Ir jie jų užsidirbti dėl vienų ar kitų priežasčių tiesiog negali. Taigi jie priklauso nuo aplinkinių malonės. Vadinamajame vakarietiškame pasaulyje malonės suteikimo funkciją perėmė Valstybė – arba, kitaip tariant, viešuosius pinigus administruojanti išrinkta paskirta valdžia. Socialinė rūpyba. Oi, koks gražus žodis, savyje slepiantis daugybę labai gerų norų ir labai blogų pavojų.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Skeptras


​​Vienas iš jų – tai pinigų ir valdžios simbiozė. Kas valdo ir dalija pinigus, tas vienaip ar kitaip stiprina savo įtaką, valdžią. Nieko nenustebins pastebėjimas, kad valdžiai, kaip ir pinigams, žmogus neturi saiko. Kai kurių Dzūkijos savivaldybių „klestėjimas“ paremtas gerai žinančių kam ir kaip dalinti pinigus.

Taigi, remdamiesi Nicolo Hulot ir Frederic Lenoir diskusija, daugiausia kalbėsime apie pinigus valdžios rankose, taip pat apie norą nugriebti iš kažkieno tą valdžios lazdą su auksiniu burbulu ant jos ir skambiai trinktelėti į akmenines grindis: „Dabar AŠ vardan visuotinės gerovės teisingai padalinsiu pinigus. Mirtis karaliui – tegyvuoja Karalius!“

Pradėkime nuo žodžio – ekonomika. Pats žodis reiškia „tausojimą“ , o ne „eikvojimą“. Terminas pirmiausia buvo vartojamas, kaip santykių tarp darbdavių ir dirbančiųjų sušvelninimui. Kad nebūtų eksploatuojamas darbininkas, kad darbo jėga, kaip dabar ją vadiname – būtų tausojama. Ekonomiškai.

Dėl žingeidumo skaitau, ką rašo Wikipedija Ekonomika – Vikipedija (wikipedia.org). Ir supratau, kad šiandieniame pasaulyje darbininkų jau nebeliko, globaliame pasaulyje mikroekonomika jau nelabai įdomi, makroekonomika – tau jau kažkas didingiau. Nesvarbu, kad tas makro tik savivaldybė su 10 tūkst. gyventojų ar monopolinė įmonė su keliolika tūkstančių darbuotojų – viskas remiasi pinigų ir valdžios simbioze.

Iki pandemijos žaidimo taisyklės valstybėje buvo kaip ir aiškios:

Verslas siekia kuo daugiau pelno. Tai aiškiai parašyta ir įstatuose – pelno siekiančios įmonės, naudodamos žmogiškuosius ir gamtinius resursus (baisūs žodžiai tapę kasdieniu ekonomisto žargonu), valstybė ar valdžia siekia kuo daugiau „išlupti“ pinigų iš tų lupikų (t. y. verslininkų) ir kuo teisingiau perdalinti viešiesiems visuomenės poreikiams. Jei be emocijų analizuotume lietuviškos gerovės valstybės viziją, tai rastume seną ir nuvalkiotą populisto idėją – aš geras, paimsiu iš negero ir gerai padalinsiu. Ačiū. Būsime dėkingi ir ilgiems metams šlovinsime gerą „batiušką“. Jau turime du „batiuškas“ kaimynus, matyt, norime ir pas save turėti?

Pandemija viską (net ir ekonomiką) apvertė aukštyn kojomis ir šiandien netgi nereikia rinkti jokių mokesčių – spausdinu, kai aptingstu, tai skolinuosi – valstybė maudosi piniguose ir dalija kam nori, kada nori ir kiek nori. Pasaulio verslo monstrai – GAFA (Google, Amazon, Facebook, Apple) vis gilėjančios pasaulinės krizės metu vis labiau stiprina savo pozicijas ir per kelias dienas ar savaites uždirba papildomus vis dar trūkstamus milijardus ir niekaip nesugalvoja, kokį čia fondą įkūrus ir kam čia duoti tų keletą (kad ir šimtų) milijonų. Kad kurtų socialiai atsakingos ir besirūpinančios įmonės įvaizdį. Idėjų nedaug.

Lietuvoje mūsų prekybos monstrai ir vėl didina naujai statomų parduotuvių kiekį, laikas nuo laiko paverkdami ant valdžios peties, kad nuomininkai nemoka pinigėlių – reik ir mokesčius atidėti, gal ir šiaip paramą galima išpešti. Valdžiai smagu padėti. Kam tie mokesčiai, jei ir taip pinigų iki valios. Smulkieji paslaugų teikėjai sulindo į pogrindį. Bijo kaimynų, bijo valdžios, bet valgyti tai nori. Skamba apokaliptiškai – per krizę geriausiai gyvena finansiniai monstrai ir valstybė. Besaikiai pinigai sukuria besaikią valdžią – nelabai sunku nuspėti, kur tai veda.

Pats laikas ne kurti, bet įgyvendinti gerovės valstybę. Pražiopsosite istorinę progą, gerovės valstybės apologetai.

Tik norėtųsi, kad viešosios paslaugos egzistuotų ne tik valdžios institucijų algalapiuose. Jau tuoj bus metai, kai visų valstybinių institucijų durys uždarytos – paslaugos nuotoliniu būdu. „Su adata pyzdos neužkiši“ – dovanokit, čia ne aš, čia subartoniškis Vincas Krėvė- Mickevičius surado ir išspausdino Dzūkijos miškų proto ir iškalbos grynuolius.

Nicolas Hulot užduoda klausimą: ar nevertėtų iš įmonių įstatymo ir įstatų išmesti straipsnį apie pelno siekimą. Klausimas atrodo retorinis, bet yra istorinis. Kelti šį klausimą pinigų valdomam pasaulyje, tai tolygu Lietuvos gyventojams pasakyti, kad nuo šiol nebus ne tik privačių miškų, bet ir žemės. Čia jums Stambulo konvencijos svarstymas tik vulgarūs juokeliai.

Tad užduosime nuolat ir viskuo abejojančio filosofo klausimą – o jeigu?
  • O jeigu susitaikytum su mintim, kad uždirbi tada, kai dirbi?
  • O jeigu susitaikytum su nelinksma mintimi, kad kada nors tikrai mirsi?
  • O jeigu suprastum, kad jei pajamos viršija išlaidas, t. y. kišenėje visąlaik yra šlamančių (tai tais senoviniais laikais, kai pinigai maloniai šlamėdavo), tai jie uždirbti visų drauge ir turėtų būti išleisti bendriems visų poreikiams?
  • O jeigu suprastum, kad teritorijos, bendruomenės, kurioje gyveni, gerbūvis ir ateitis priklauso nuo tavęs, nuo visų čia gyvenančių ir atvykstančių?
  • Galų gale, jei suprastum, kad tavo gyvenimo kokybė tai ne kažkieno tau žadama gerovės valstybė, bet tavo ir kaimynų gerovė?

Tada būtų galima išmesti iš verslo įmonių įstatymo sąvoką – pelno siekianti įmonė.
Antras retorinis klausimas, kuris rytoj taps istoriniu – ar valstybė turi būti valdoma kaip verslo įmonė?
Kokį kelią nuėjo valstybingumas ir kaip jis tapo finansų pasaulio įkaitu?

Apie tai po savaitės, pasitelkiant ne tik aplinkosaugininką Nicolą Hulot ir filosofą Frederic Lenoir, bet mano ir vėl iš naujo skaitomą Zygmunt Bauman „Globalizacija“.


2021-03-07
- Jūsų sūrininkas Valdas

1 Comment
Romaldas
7/3/2021 17:01:42

Pasaulio ekonomika rūpinasi milijonai ekonomistų, tūkstančiai ekonomikos mokslo institutų ir dešimtys Nobelio ekonomikos premijos laureatų. Tačiau socialinė atskirtis didėja, badaujančiųjų skaičius auga. Rinkos ekonomika bankrutuoja...

Reply



Leave a Reply.

    Archyvai

    October 2021
    September 2021
    August 2021
    July 2021
    June 2021
    May 2021
    April 2021
    March 2021
    February 2021
    January 2021
    December 2020
    November 2020
    September 2020
    August 2020
    July 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    November 2019
    September 2019
    June 2019
    May 2019
    January 2019
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    June 2017
    February 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016
    September 2016
    August 2016
    July 2016
    June 2016
    May 2016
    April 2016
    March 2016

    Kategorijos

    All
    2007 Metų Vasara
    8.30 Val.
    Ar Sūrininkui Būtina Dėvėti Nudriskusią Sermėgą?
    BASTŪNAI SŪRININKAI ATRANDA ITALIJĄ
    Bastūnai Sūrininkai Atranda Italija. Monica - Mano Sesuo
    BASTŪNAI SŪRININKAI ATRANDA LATVIJĄ
    BASTŪNAI SŪRININKAI. DZŪKAMS IR RANKOVĖ - JŪRA
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. TERORIZMAS
    BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. THIBAUT
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI IR VĖL PRANCŪZIJOJE. TOUR
    ​BASTŪNAI SŪRININKAI. ŠVENTASIS MAURAS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. AŠTUNTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. DEVINTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. DEVINTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. I DIENA
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. II DIENA
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. II DIENA. TĘSINYS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. PENKTA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. ŠEŠTA DALIS.
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. TREČIA DALIS
    BASTŪNAI SŪRININKAI TYRINĖJA SŪRIŲ ŠALĮ. TREČIA DALIS. TĘSINYS
    BASTŪNAI SŪRININKAI. ŪKININKŲ MOKYKLA
    CECILE
    FREDERIC
    Ganykloje
    Iracionalumas Dargužiuose (ir Ne Tik)
    Išlydėtuvės į Ganyklas
    KALĖDINIAMS PASISKAITYMAMS SŪRININKŲ BASTŪNŲ ĮSPŪDŽIAI IR ATRADIMAI IŠ PRANCŪZIJOS. KETVIRTA DALIS. PATARTINA PRIEŠ SKAITANT UŽKĄSTI
    KITAIP PILVAS TIKRAI PRADĖS GURGTI
    KLIMATO KAITA IR PRAKAPAVIČIAUS DYDŽIO VAZEREAU
    OŽKŲ PIEMENS DIENORAŠTIS
    OŽKŲ PIEMENS DIENORAŠTIS. ANTRA DALIS
    Šamanizmo Evoliucija
    Šizofreniškas Laikmetis Belaukiant Pavasario

    RSS Feed

Powered by Create your own unique website with customizable templates.