Ilgai kovojęs dėl galimybės gyventi šiame nuostabiame pasaulyje, visgi jį paliko Jean-Jacques Patin. Paliko pripildytą meilės ir rūpesčio. Paliko savo gimtąjį kaimą Saint Leger des Landes, Normandiją, Prancūziją ir dalį Lietuvos. Paliko meilę žmonėms, ožkoms, žaliuojančioms pievoms. Pienui. Sūriui.
Paliko savo keturis sūnus ir dvi buvusias žmonas. Paliko ir mane – savo draugą, tapusį širdies broliu.
Nežinau kodėl, bet ašaros byra nenustodamos. Kažko labai gaila. Ne savęs, kad esu paliktas. Gaila, kas šis pasaulis prarado šviesią ir atsidavusią sielą. Kuriam žodis „brolybė“ nebuvo šūkis. Tai kasdienybė.
Kuriam veiksmas dalintis nebuvo siekiamybė – tai jam buvo dabartis.
Norėčiau pasidalinti tuo, ką esu gavęs iš savo mylimo brolio Žan-Žako.
Jo vardu pavadintas sūris dabar įgauna dar didesnę prasmę. Atminimui tos šviesos, kurią jis nešė.
Draugiškai,
sūrininkas Valdas