Džiovina – susirūpinęs sako Vytautas R. Keli šimtai hektarų Puodžių apylinkių smėlėtų laukų nieko nesukaupė per besniegę žiemą, o pavasaris – normalu, kad džiovina. Viskas, ką pasėjo, šį pavasarį sėkmingai džiūsta žemėje. „Sėkim pievas, – sakau, – ir sąnaudų mažiau ir klimato kaitos rizikos mažiau. O kur dar privalumai – CO2 įkalinam, tuo prisidėdami prie kovos su klimato kaita.“
– Bet kas man ta klimato kaita, jei žemė neduos grūdo, – atsako visą gyvenimą maistu besirūpinantis dzūkas.
Atrodo, kad neduos.
„Džiovina“ – šypsosi Žymantas M., beganydamas egzotiškus jaučius po 666 ar 999 pelkėtą orchidėjų pievą. Kiek paukščių perimviečių atsiras, kiek šilumoje ir pelkės drėgmėje išsiperens visokių skraidančių ir ropojančių „bužių“. Paukštukui bereiks tik išsižioti, uodas pats įskris burnon. Po metų kitų žiūrėk ir jautukas paaugs, niekam nežinant nematant bus medžiotojų nudaigotas ir pakabintas ant smaigalio. Ir tada prasidės vegetarų siaubas – poetiškai skambantys mėsos gabalų pavadinimai, iš kurių bus ir „karpačio“ ir mėlynasis steikas (cuisson? – bleu¡).
Gerai, kad džiovina.
„Džiovina“ – sako kaimynas Algis Ž. Ir kur nedžiovins Velykų antrą dieną. Rūpestis nedidelis – krautuvė netoli. Bet vis tiek rūpestis. Kuriuo pasirūpina smulkieji (kaip ir stambieji) prekybininkai ir kosminių alaus pavadinimų gamintojai. Nežinau, kaip Algis atlaiko, bet jei aš padauginu pramoninio lietuviško alaus – garantuotas beprotiškas galvos skausmas ir kunkuliuojantis pyktis. Pradėjau pirkti olandišką – galvą skauda mažiau ir ant nieko nepykstu.
Supratau, kodėl aplinkui nemažai piktų žmonių.
Džiovina – man smegenis džiovina prieš karantino paskelbimą iš bibliotekos paimta Nabokovo „Meistras ir Margarita“. Tik atėjus Velykoms supratau, meistro meilės ir išprotėjimo priežastis – Poncijus Pilotas. Nukryžiavimu prevenciškai numalšinęs maištaujančius 3 piliečius, jis pasmerkė save ir kitus gyventi dvejopame trejopame šizofreniko pasaulyje. Ir aš jame gyvenu. Lietuvišką Poncijų Pilotą pažįstu. Ir ne vieną.
Džiovina – mano akis džiovina ašaros. Iš manęs kažkas atėmė apsikabinimą, prisilietimą. Tai, kas nepersiduoda per fizinį atstumą ir žodžiu. Man labai trūksta to, ko negaliu apsakyti, o tuolab – aprašyti.
Man trūksta lietaus. Gausaus. Su žaibais. Su griaustiniu.
- Valdas
– Bet kas man ta klimato kaita, jei žemė neduos grūdo, – atsako visą gyvenimą maistu besirūpinantis dzūkas.
Atrodo, kad neduos.
„Džiovina“ – šypsosi Žymantas M., beganydamas egzotiškus jaučius po 666 ar 999 pelkėtą orchidėjų pievą. Kiek paukščių perimviečių atsiras, kiek šilumoje ir pelkės drėgmėje išsiperens visokių skraidančių ir ropojančių „bužių“. Paukštukui bereiks tik išsižioti, uodas pats įskris burnon. Po metų kitų žiūrėk ir jautukas paaugs, niekam nežinant nematant bus medžiotojų nudaigotas ir pakabintas ant smaigalio. Ir tada prasidės vegetarų siaubas – poetiškai skambantys mėsos gabalų pavadinimai, iš kurių bus ir „karpačio“ ir mėlynasis steikas (cuisson? – bleu¡).
Gerai, kad džiovina.
„Džiovina“ – sako kaimynas Algis Ž. Ir kur nedžiovins Velykų antrą dieną. Rūpestis nedidelis – krautuvė netoli. Bet vis tiek rūpestis. Kuriuo pasirūpina smulkieji (kaip ir stambieji) prekybininkai ir kosminių alaus pavadinimų gamintojai. Nežinau, kaip Algis atlaiko, bet jei aš padauginu pramoninio lietuviško alaus – garantuotas beprotiškas galvos skausmas ir kunkuliuojantis pyktis. Pradėjau pirkti olandišką – galvą skauda mažiau ir ant nieko nepykstu.
Supratau, kodėl aplinkui nemažai piktų žmonių.
Džiovina – man smegenis džiovina prieš karantino paskelbimą iš bibliotekos paimta Nabokovo „Meistras ir Margarita“. Tik atėjus Velykoms supratau, meistro meilės ir išprotėjimo priežastis – Poncijus Pilotas. Nukryžiavimu prevenciškai numalšinęs maištaujančius 3 piliečius, jis pasmerkė save ir kitus gyventi dvejopame trejopame šizofreniko pasaulyje. Ir aš jame gyvenu. Lietuvišką Poncijų Pilotą pažįstu. Ir ne vieną.
Džiovina – mano akis džiovina ašaros. Iš manęs kažkas atėmė apsikabinimą, prisilietimą. Tai, kas nepersiduoda per fizinį atstumą ir žodžiu. Man labai trūksta to, ko negaliu apsakyti, o tuolab – aprašyti.
Man trūksta lietaus. Gausaus. Su žaibais. Su griaustiniu.
- Valdas
RSS Feed
