 |  |
Šiek tiek nustebau, kad kol kas mūsų Prezidentė neatskleidžia, kokį Prezidentūros darbų tęsėją norėtų matyti.
Aš nesu viešas asmuo ir nesu suvaržytas sakyti tai, ką reikia. Aš sakau tai, ką galvoju.
Galvoju, kad turime tris realiai apie prezidento pareigas mąstančius pretendentus. Likusiems reikia vienokio ar kitokio viešumo vingiuotame politikos kelyje. Tegu. Ir jie turi teisę viešai kalbėti, kad ir ne visada tai, ką iš tikrųjų galvoja.
Manau, kad turime vieną ypač patyrusį analitiką, kuris puikiai išmano ekonomikos logiką ir apskritai – valdymo logiką. Bet gyvenimas tai nėra vien tik logika – jame ir žybsinčios akių žvilgsnyje emocijos, kurias vadiname meile. Gyvenimas – tai daug daug nelogiškų dalykų. Jei minimam kandidatui užduotum klausimą, kur geriau daryti gyvenamo ploto remonto darbus: ar Vilniuje, Pilies gatvėje, ar visų užmirštame Norvydiškių kaime? Lyg ir nesunku atspėti atsakymą.
Nežinau, ką atsakytų mūsų vienintelė kandidatė. Bet numanau, kad labai stipriai suabejotų, ar yra teisingas atsakymas. Valio! Noriu, kad mums tarnautų žmogus, kuris abejoja. Kuris nežino, kaip pasirinktų tarp „Metallica“ ir Lansbergio. Patarčiau pasirinkti abu.
Deja, vienas lietuviško vyriškumo įsikūnijimas, viešai besikeikdamas, demonstruoja savo „tradicines“ vertybes ir sako, kad prezidentas negali būti be vaikų, šeimos ir t. t. Nebijau viešai skatinti neapykantą ir smurtą. Tokius veikėjus / atlikėjus reikia izoliuoti nuo visuomenės. Net ir smurtu.
Apie trečią brolį Joną nesinori daug kalbėti. Man tiesiog sunku, labai sunku gyventi mūsų mažoje Lietuvos bendruomenėje, kurioje nuolat skleidžiami muilo burbulai, kur melas ir demagogija užima vis didesnę ir didesnę vietą viešojoje erdvėje. Joje aš nuolat balansuoju ant šizofrenijos ribos.
Dėkoju visiems žmonių dievams, kad gyvenimas su ožkomis mažai siejasi su valdžios burbulu. Bet širdyje vis tiek noriu, kad galėtume drauge džiaugtis vis gražėjančia ir laisvėjančia Lietuva.
Balsuosiu už Šimonytę!
– sūrininkas Valdas
Aš nesu viešas asmuo ir nesu suvaržytas sakyti tai, ką reikia. Aš sakau tai, ką galvoju.
Galvoju, kad turime tris realiai apie prezidento pareigas mąstančius pretendentus. Likusiems reikia vienokio ar kitokio viešumo vingiuotame politikos kelyje. Tegu. Ir jie turi teisę viešai kalbėti, kad ir ne visada tai, ką iš tikrųjų galvoja.
Manau, kad turime vieną ypač patyrusį analitiką, kuris puikiai išmano ekonomikos logiką ir apskritai – valdymo logiką. Bet gyvenimas tai nėra vien tik logika – jame ir žybsinčios akių žvilgsnyje emocijos, kurias vadiname meile. Gyvenimas – tai daug daug nelogiškų dalykų. Jei minimam kandidatui užduotum klausimą, kur geriau daryti gyvenamo ploto remonto darbus: ar Vilniuje, Pilies gatvėje, ar visų užmirštame Norvydiškių kaime? Lyg ir nesunku atspėti atsakymą.
Nežinau, ką atsakytų mūsų vienintelė kandidatė. Bet numanau, kad labai stipriai suabejotų, ar yra teisingas atsakymas. Valio! Noriu, kad mums tarnautų žmogus, kuris abejoja. Kuris nežino, kaip pasirinktų tarp „Metallica“ ir Lansbergio. Patarčiau pasirinkti abu.
Deja, vienas lietuviško vyriškumo įsikūnijimas, viešai besikeikdamas, demonstruoja savo „tradicines“ vertybes ir sako, kad prezidentas negali būti be vaikų, šeimos ir t. t. Nebijau viešai skatinti neapykantą ir smurtą. Tokius veikėjus / atlikėjus reikia izoliuoti nuo visuomenės. Net ir smurtu.
Apie trečią brolį Joną nesinori daug kalbėti. Man tiesiog sunku, labai sunku gyventi mūsų mažoje Lietuvos bendruomenėje, kurioje nuolat skleidžiami muilo burbulai, kur melas ir demagogija užima vis didesnę ir didesnę vietą viešojoje erdvėje. Joje aš nuolat balansuoju ant šizofrenijos ribos.
Dėkoju visiems žmonių dievams, kad gyvenimas su ožkomis mažai siejasi su valdžios burbulu. Bet širdyje vis tiek noriu, kad galėtume drauge džiaugtis vis gražėjančia ir laisvėjančia Lietuva.
Balsuosiu už Šimonytę!
– sūrininkas Valdas
RSS Feed
